Lietuvoje nesirūpinama teisiniais valstybės ir religijos santykiais

 (2)
Lietuvoje vienintelėje iš trijų Baltijos šalių nėra institucijos, kuri rūpintųsi teisiniais valstybės ir religijos santykiais. Tai akcentuota šią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Religija ir teisė pilietinėje visuomenėje", pranešė Teisingumo ministerija.
Renginyje buvo apžvelgiami ir analizuojami religijos ir bažnyčios santykiai Baltijos šalyse ir kitose užsienio valstybėse, religijos ir tikėjimo laisvės principai, aptartas žiniasklaidos vaidmuo, įtakojant viešąją politiką ir ugdant religinę toleranciją.

Konferencijoje ypač akcentuota informacijos centrų religinių bendrijų ir bendruomenių klausimais stoka Lietuvoje.

Skirtingai nei kitose Baltijos valstybėse, Lietuvoje nėra institucijos, kuri rūpintųsi teisiniais valstybės ir religijos santykiais. Latvijoje šią funkciją vykdo Religijos reikalų valdyba, Estijoje - Religijos reikalų departamentas.

Lietuvoje pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą numatyta steigti departamentą, analizuojantį religinę situaciją Lietuvoje, tačiau kol kas jis nėra įsteigtas, o Teisingumo ministerijos Registrų skyriui ši funkcija nėra priskirta.

Konferencijos pranešėjai ir dalyviai nemažai dėmesio skyrė informacijos apie religines bendrijas, ypač naujuosius religinius judėjimus, pateikimo formai. Pranešėjai ragino objektyviai informuoti apie naujųjų religinių judėjimų veiklą, neteikti apie juos nepagrįstų apibendrinimų, remiantis vieno judėjimo veikla.

Lietuvos Teisingumo ministerijos Registrų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Žiliukaitė pateikė 1998-2000 m. publikacijų religijų klausimais analizę, kuri parodė, kad Lietuvos spaudoje tikintis žmogus dažniausiai vaizduojamas kaip nepilnavertis, informacija, ypač apie naujuosius religinius judėjimus, dažnai pateikiama neobjektyviai, naudojantis netiksliais duomenimis.

Dvi dienas trukusioje konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš trijų Baltijos šalių, Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

A. Veryga surado viceministrę (8)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandą papildė nauja sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, atrinkta per viešąją atranką, kurios metu kandidatai teikė savo kandidatūras į viceministro ir patarėjo pareigas, rašoma pranešime spaudai.

Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas (6)

Valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Socialdemokratų partija – greičiausiai ir toliau liks dirbti kartu, nors jų santykiai banguos.

Kultūros ministerija siūlo riboti teatrų vadovų kadencijų skaičių (27)

Teatrams ir koncertinėms įstaigoms turėtų vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, pareigas jie galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, siūlo Kultūros ministerija.

Kiek tiksliai pinigų turi sumokėti „Sodra“, kai susergame? (24)

Nuo trečios dienos susirgusiam dirbančiam žmogui pradeda mokėti „Sodra“, ligos pašalpa (nuo 2015 m.) siekia 80 proc. atlyginimo dydžio. Skamba neblogai, kol pats nesusergi ir negauni pašalpos, teigia kai kurie dirbantieji. Anot jų, kai kuriais atvejais susirgęs iš tiesų gauni gerokai mažiau.

Jau svarstomas tikėtinas scenarijus Europai (27)

Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas.