Lietuvoje nesirūpinama teisiniais valstybės ir religijos santykiais

 (2)
Lietuvoje vienintelėje iš trijų Baltijos šalių nėra institucijos, kuri rūpintųsi teisiniais valstybės ir religijos santykiais. Tai akcentuota šią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Religija ir teisė pilietinėje visuomenėje", pranešė Teisingumo ministerija.
Renginyje buvo apžvelgiami ir analizuojami religijos ir bažnyčios santykiai Baltijos šalyse ir kitose užsienio valstybėse, religijos ir tikėjimo laisvės principai, aptartas žiniasklaidos vaidmuo, įtakojant viešąją politiką ir ugdant religinę toleranciją.

Konferencijoje ypač akcentuota informacijos centrų religinių bendrijų ir bendruomenių klausimais stoka Lietuvoje.

Skirtingai nei kitose Baltijos valstybėse, Lietuvoje nėra institucijos, kuri rūpintųsi teisiniais valstybės ir religijos santykiais. Latvijoje šią funkciją vykdo Religijos reikalų valdyba, Estijoje - Religijos reikalų departamentas.

Lietuvoje pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą numatyta steigti departamentą, analizuojantį religinę situaciją Lietuvoje, tačiau kol kas jis nėra įsteigtas, o Teisingumo ministerijos Registrų skyriui ši funkcija nėra priskirta.

Konferencijos pranešėjai ir dalyviai nemažai dėmesio skyrė informacijos apie religines bendrijas, ypač naujuosius religinius judėjimus, pateikimo formai. Pranešėjai ragino objektyviai informuoti apie naujųjų religinių judėjimų veiklą, neteikti apie juos nepagrįstų apibendrinimų, remiantis vieno judėjimo veikla.

Lietuvos Teisingumo ministerijos Registrų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Žiliukaitė pateikė 1998-2000 m. publikacijų religijų klausimais analizę, kuri parodė, kad Lietuvos spaudoje tikintis žmogus dažniausiai vaizduojamas kaip nepilnavertis, informacija, ypač apie naujuosius religinius judėjimus, dažnai pateikiama neobjektyviai, naudojantis netiksliais duomenimis.

Dvi dienas trukusioje konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš trijų Baltijos šalių, Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Dėl kodekso bus tikrinamos įmonės, darbuotojai skatinami skųsti nusižengusius darbdavius (39)

Nuo šeštadienio įsigaliojantis Darbo kodeksas numato daug naujovių, dėl kurių daliai darbuotojų turėtų būti padidintos algos. Kas ir kaip užtikrins, kad būtų laikomasi jiems naudingų normų?

STT pradėjo tyrimą dėl A. Skardžiaus (2)

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius gauna pajamų, nuomojant žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti, verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime, rašoma STT pranešime.

Respublikonų partija susijungė su Tautininkų sąjunga (4)

Susijungė dvi neparlamentinės partijos – Respublikonų partija ir Tautininkų sąjunga.

Generalinis prokuroras prašo panaikinti K. Pūko neliečiamybę dėl seksualinio priekabiavimo (62)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį paprašė Seimo leisti patraukti parlamentarą Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, pranešė prokuratūra.

G. Paluckas ragina G. Kirkilą nenusiminti dėl EP (17)

Parlamentaras Gediminas Kirkilas sako jau nebesirūpinantis išvykimu į Europos Parlamentą, mat iš europarlamentaro Zigmanto Balčyčio nebesulaukia jokių žinių. Tuo metu Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas LRT.lt patikino, kad Z. Balčytis palieka EP. „Z. Balčytis uždaro savo biurą ir kraustosi iš EP“, – patvirtino G. Paluckas.