Lietuvoje nėra viduriniosios klasės?

 (22)
Turtinguosius ir skurdžius Lietuvoje skiria bedugnė, o tarp šių polių nėra tarpinio - viduriniojo - visuomenės sluoksnio. Turime tarsi dvi Lietuvas, kurių vartojimo standartai, ekonominis aktyvumas, socialinė elgsena visai kiti. Jos viena antros gyvenseną sunkiai įsivaizduoja.
Dauguma vakarų valstybių įvardijamos kaip viduriniosios klasės visuomenės. Ką tai byloja? Visų pirma, kad ekonominiu požiūriu dauguma žmonių gyvena pasiturimai, tuo užtikrindami socialinį ir politinį visuomenės stabilumą.

Ar egzistuoja vidurinysis sluoksnis mūsų šalyje? Pabandykime paanalizuoti šį politikų ir sociologų mažai nagrinėtą klausimą.Visų pirma pasidomėkime Statistikos departamente.

Namų ūkių tyrimų sektorius pagal gyventojų išlaidas visuomenę skirsto į dešimt dalių, vadinamų decilių. Pritaikę matematinę logiką konstatuotume, kad keturi viduriniai dešimtadaliai - pats viduriukas. Tai vadintis vidutinioku leistų kiekvienam, išleidžiančiam nuo 233 iki 413 litų per mėnesį.

Ar ketvirtąjį decilį pasiekęs asmuo, per mėnesį išleidžiantis iki 271 lito, gali sau leisti kur kas daugiau negu antrą visuomenės pakopą pasiekęs žmogus, per mėnesį išleidžiantis iki 187 litų? Ne. Ir vieni, ir kiti tvirtintų negalį patenkinti svarbiausių poreikių.

Labiausiai, beveik dvigubai, skiriasi šių grupių žmonių išlaidos transportui, laisvalaikiui, kultūrai ir švietimui. Maistui vidutiniokai skiria 30-100, alkoholiniams gėrimams 2-6 litais per mėnesį daugiau negu pirmą - trečią vartojimo pakopą pasiekę žmonės.

O viršūnėlės? Aukščiausias dešimtadalis per mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 964 litus. Devintasis visuomenės dešimtadalis gali išleisti ne mažiau kaip po 587, aštuntasis - 479 litus per mėnesį.

Kuo skiriasi šių žmonių grupių vartojimas? Aukščiausias dešimtadalis per mėnesį alkoholiui skiria 25,8, tabako gaminiams - 11, drabužiams ir avalynei - 71, būsto išlaikymui - 135, jo apstatymui - 54, transportui - 83, laisvalaikiui - 44, viešbučiams, kavinėms - 54 litus per mėnesį, kone dvigubai daugiau negu ant devintojo laiptelio stovintys asmenys. Turtingesni žmonės žymiai daugiau lėšų skiria laisvalaikiui ir kultūrai, švietimui.

Kas tas vidurinysis sluoksnis? Ar galima jį apibūdinti pagal pajamas? "Jokiu būdu",- teigė VDU Sociologijos katedros vedėjas Vytis Leonavičius ir VU sociologė Ina Dagytė. Anot jų, pagal šiuos duomenis aptikti viduriniąją klasę bergždžios pastangos.

Statistika nepateikia jokių duomenų apie žmonių išsilavinimą, profesiją, darbo pobūdį, visuomeninį, politinį aktyvumą ir jų prioritetus, kultūrinius poreikius, kurie yra ne mažiau svarbūs kriterijai.

Sociologai pabrėžė, kad vidurinysis sluoksnis - tai tam tikro išsilavinimo, veiklos, galių, gyvenimo būdo, kultūrinių poreikių lydinys. Konkretizuojama, kad vidurinysis sluoksnis - tai ekonomiškai aktyvūs, našiai dirbantys žmonės, specialistai.

Jiems būdinga dalyvauti profesinių organizacijų veikloje, įvairiuose klubuose. Paprastai jie daug dėmesio skiria laisvalaikiui, sveikai gyvensenai. Anot sociologų, dauguma sporto klubų lankytojų, sveiko maisto pirkėjų yra vidutiniokai.

Kas Lietuvoje nedvejoja esą viduriniosios klasės atstovai? Kol kas nei sociologai, nei politikai nebandė apibūdinti šios socialinės grupės. Anot sociologės I.Dagytės, tai akmenėlis ne į mokslininkų daržą. Tokiems tyrimams nėra užsakymų.

Ar daugiau negu statistinį vidurkį uždirbantys pedagogai save vadina vidutinės klasės atstovais? Jokiu būdu ne. "Su vyru nuomojame butą, likusių pinigų vos pakanka maistui. Mes sau nieko negalime leisti",- sakė jauna pedagogė. "Jei ne vyro verslas, negalėčiau vaikų leisti nė į vieną papildomo lavinimo būrelį",- teigė kita.

Ką galvoja gydytojai? "Lyg ir turėtume taip vadintis. Tačiau ar galime, jei sūnūs studentai važiuoja uždarbiauti į užsienį, antraip nepatenkina poreikių?",- klausė penktą dešimtį įpusėjusi medikė. Jos kolegė didžiuodamasi ir su skausmu sakė, kad vos pradėjęs dirbti vadybininku sūnus uždirba dvigubai daugiau negu 25 metų darbo stažą turinti motina.

Esą vidutiniokai neabejojo tik kalbinti vadybininkai, tarnautojai ir keliuose projektuose dalyvaujantys aukštųjų mokyklų dėstytojai. Išsilavinimas, uždarbis jiems leidžia vadinti vidutiniokais ar net palypėjusiais aukščiau. Tačiau jie nesijaučia darą svarią įtaką visuomenėje.

"Kategoriškumą mėgstantis žmogus tvirtintų, kad Lietuvoje nėra viduriniojo sluoksnio - sakė Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos katedros vedėjas Vylius Leonavičius. Daug žmonių pagal išsilavinimą, darbo pobūdį, poreikius artėtų prie jo, bet jų materialinės galimybės daug kuklesnės, jie negali patenkinti savo poreikių.

Kas laikomi elitu mūsų šalyje? Visų pirma valdžia: Seimo nariai, Prezidentas ir jį supantys žmonės. Prie jo priskiriami ir intelektualai, verslininkai. Inteligentijos likučiai gerbiami ir užjaučiami, kaip netekę pamato po kojomis. Verslininkai ir prekiautojai vertinami labai prieštaringai.

"Naujieji turčiai, iškilę be žinių ir profesinio pasirengimo, atskiriami nuo daug žadančių verslininkų, kurie nesivaiko didelių pinigų dabar, bet stengiasi sukurti pamatus rimtam, stabiliam verslui.

Darbininkai, ūkininkai ir žemės ūkio darbininkai laikomi vargšais. Tai iš skurdžių atlyginimų besiverčiantys žmonės, nemažai kurių bijo prarasti savo darbus. Labiausiai gyvenimo nuskriaustais laikomi tie, kurių darbas tapo nereikalingas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ž. Šilėnas apie reikalavimą kelti algas: valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų (11)

„Valdžia gali pasirašyti susitarimą, kad ateitų vasara, ir jis po trijų mėnesių bus įgyvendintas. Lietuvoje yra 70 tūkst. įmonių. Jeigu su visomis 70 tūkst. įmonių bus pasirašytas kažkoks įsipareigojimas, tai turės kažkokią reikšmę. Jeigu susitiko profsąjungų vadas su kokios verslo asociacijos vadu ir jie retoriniu lygmeniu sutarė, kad reikia daryti viena ar kita, tai jokios reikšmės šis susitarimas neturi. Net raštiškas“, – apie raginimus darbdaviams raštiškai įsipareigoti kelti algas kalba Žilvinas Šilėnas.

Norėdami pasipriešinti D. Grybauskaitei valstiečiai apsižioplino (14)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsižioplino: jų ir socialdemokratų koalicija nori atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo leidžiami vidaus sandoriai savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, bet valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas pritarė šalies vadovės nuomonei.

G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (10)

Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.

Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai (106)

Praėjusių metų balandžio 26 dieną, nė kiek neperdedant galima tvirtinti, jog visas pasaulis vėl prisiminė prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią branduolinę katastrofą, kai dėl tiek technologinių trūkumų, tiek dėl aptarnaujančio personalo klaidų sprogo ketvirtojo energobloko branduolinis reaktorius, suplėšydamas dešimtis tūkstančių tonų sveriančias betono ir metalo užtvaras, išmesdamas į atmosferą didžiulius kiekius radioaktyvių, mirtinų medžiagų, kurios pasklido ne tik po Europos šalis, bet pasiekė ir kitus žemynus.

K. Pūko apkaltos komisija išvadas teiks penktadienį (16)

Šią savaitę, greičiausiai penktadienį, dėl Seimo nario Kęstučio Pūko apkaltos spręsianti komisija ketina apsispręsti dėl savo išvadų.