Lietuvoje musulmonų įpročius keičia net klimatas

 (314)
Malda, islamas, musulmonas, religija
© Reuters/Scanpix

Susilaikymas nuo maisto, alkoholio, cigaretės dūmo ir sekso nuo saulėtekio iki saulėlydžio, trumpesnė darbo diena, didesnis dėmesys tikėjimui – tokių reikalavimų vieną mėnesį per metus privalo laikytis musulmonai. Tačiau Lietuvoje gyvenantys islamo išpažinėjai ne visada gali stropiai vadovautis Ramadano tradicijomis.

Šiemet pasninko, pakilios nuotaikos ir abstinencijos mėnuo daugumai iš 1,2 mlrd. pasaulio musulmonų prasidėjo praėjusį ketvirtadienį. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Libija ir Nigerija, jo pradėjo laikytis diena anksčiau. Mat švenčiausiu musulmonų kalendoriuje laikomo mėnesio pradžią tradiciškai nurodo jauno Mėnulio pasirodymas. Kada tiksliai tai įvyksta, islamiškose šalyse ir bendruomenėse dažnai nesutariama..

Ramadaną galima vadinti apsnūdusių dienų ir šventinių naktų mėnesiu – daugelyje šalių musulmonai visą dieną net nežiūri į maistą, kad sutemus galėtų sėsti prie stalo. Į Lietuvą atkeliavusiems musulmonams tai daryti nelengva, mat tenka derintis ne tik prie kitų tradicijų ir vietos gyventojų įpročių, bet ir prie šiaurietiško klimato.

Aktyviausiai Ramadano laikosi studentai

Islamas, musulmonai, religija, Koranas
© Reuters/Scanpix

Dešimtmetį Lietuvoje gyvenančio libaniečio Hichamo Ibrahimo teigimu, mūsų šalyje laikytis Ramadano nelengva, mat musulmonų bendruomenė nėra didelė, o aplinkinių – sukurtos šeimos, bendradarbių, bičiulių – įpročiai ir vietos tradicijos verčia primiršti gimtojo krašto papročius.

„Jei aplink visi valgo ir rūko, laikytis tradicijų sunkiau. Pas mus Libane taip nedaroma. Nemažos krikščionių bendruomenės atstovai, žinodami, kad laikaisi Ramadano, iš pagarbos stengiasi bent jau netoliese nevalgyti ir negerti. Bet nevalgymas ir nerūkymas – ne vienintelė problema. Lietuvoje, būna, pamatai pusnuogę moterį, užsižiūri šiek tiek ilgiau… Tai irgi blogai, - juokdamasis DELFI pasakojo H. Ibrahimas.

Atvykęs į Lietuvą ir pradėjęs studijuoti Kaune, libanietis Ramadano papročių laikydavosi kur kas stropiau. Su tautiečiais ir kitais studentais iš musulmoniškų šalių – Pakistano, Šri Lankos – jis penktadienio bei šeštadienio vakarais rinkdavosi į pamaldas, kartu valgydavo tradicinius patiekalus. Šiame būryje būdavo keliasdešimt žmonių.

Tradicijos reikalauja, kad vakare, kai jau galima valgyti, musulmonas būtų ne vienas, o pasikviestų svečių ir juos vaišintų ar pats keliautų paviešėti pas draugus. Tai yra savotiškas aukojimas.

Islamas, musulmonai, religija, malda
© Reuters/Scanpix

Aktyviau Ramadano laikosi tie užsieniečiai musulmonai, kurie būna neseniai atvykę arba apsistoja Lietuvoje tik laikinai, pavyzdžiui, kol baigs studijas.

„Aš pats anksčiau laikydavausi Ramadano, dabar tai tampa problema. Sakykime, kviečiu klientus papietauti. Juk nesakysiu: „Jus pavaišinsiu, o pats nevalgysiu”. Todėl tenka valgyti ir pačiam. Bet aš bent jau alkoholio negeriu”, - tikino vienoje kompanijoje Vilniuje vadybininku dirbantis H. Ibrahimas.

Pasak jo, senieji Lietuvos musulmonai, pavyzdžiui, totoriai, islamo tradicijų dažnai laikosi dar atsainiau: „Atsimenu, su jais bendraudavau Kaune. Sakydavo, kad musulmonai, o prie vyno taurės būdavo pirmi. Tačiau jie visą laiką gyveno Lietuvoje, jiems savos jūsų tradicijos, todėl per vieną dieną atsiversti būtų sunku. Panašiai ir su tadžikais ar uzbekais. Dalyvavau kartą jų vestuvėse. Ne vienas gėrė degtinę”.

H. Ibrahimo teigimu, Lietuvoje laikytis Ramadano sunkiau ir dėl klimato. Mat Libane karšta, todėl dienomis valgyti nelabai ir norisi. Ramadanas kasmet prasideda maždaug 10 dienų anksčiau. Jei būna žiema ar ruduo, dėl šalčio organizmas reikalauja maisto. Tuo tarpu vasarą, priešingai nei Libane, saulė leidžiasi itin vėlai, o teka anksti, todėl tuomet Ramadanas būna sunkiausias.

Ramadanas – naktinio gyvenimo mėnuo

Malda, islamas, musulmonai, religija
© Reuters/Scanpix

Ramadano metu musulmonai 30 dienų nuo aušros iki sutemų privalo susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo ir lytinių santykių. Nuo pasninko atleidžiami vaikai, ligoniai, keliaujantieji po svečias šalis, nėščios ar kūdikį maitinančios moterys. Pasninkauti moterims draudžiama ir per menstruacijas.

Kadangi pranašui Mahometui per Ramadaną buvo apreikštas Koranas, daugelis tikinčiųjų šį mėnesį ilgas valandas praleidžia mečetėse.

Vos saulei nusileidus ir muazinui pradėjus kviesti vakaro maldai, musulmonams vėl leidžiama valgyti. Tuomet prie mečečių padedami padėklai su datulėmis ir pienu. Dienos pasninko pabaiga paskelbiama ir per televiziją bei radiją, trumpai nutraukiant tuo metu transliuojamas laidas. Galima sakyti, kad per Ramadaną gyvenimas aktyviai vyksta nuo iftaro – pasninko nutraukimo saulei leidžiantis – iki suhuro – paskutinio valgio prieš aušrą.

Ką tik po viešnagės pas artimuosius Libane sugrįžęs H. Ibrahimas pasakojo, jog po vakarinių maldų ir vakarienės gyvenimas užverda – atidaromos parduotuvės, restoranai, žmonės iki paryčių eina vieni pas kitus į svečius, vaikams dalijami saldumynai. Naktimis dirba net turgūs.

Saulėlydis
© AFP/Scanpix

Anot jo, po darbo, laukdami saulės nusileidimo, libaniečiai mėgsta skaityti, lankyti draugus, eiti pasivaikščioti, žiūrėti sporto, pavyzdžiui, futbolo varžybas. Tai padeda ištverti keletą valandų iki vakarienės. Tuomet namuose jau būna padengtas stalas ir galima pradėti vaišintis.

Ramadano metu visi arabiškų televizijų kanalai rodo naujausius serialus. Iki tol jie būna aktyviai reklamuojami kelis mėnesius.

Po gausios vakarienės praėjus keletui valandų, pasigirsta kvietimas maldai, reiškiantis ir naujos dienos bei pasninko pradžią. Musulmonai stengiasi iki to laiko pasistiprinti, kad būtų lengviau išverti ateinančią dieną. Pasninkas trunka nuo pirmosios maldos per aušrą – fajr iki ketvirtosios iš penkių dienos maldų – Maghrib.

„Per Ramadaną žmonės daugiau uždirba. Kas iki šiol kainavo du litus, dabar kainuoja keturis. Ir būtent tos prekės, kurių reikia kasdien. Niekas nesupranta, kodėl. Tačiau Ramadano visi laukia. Tuomet prasideda kitoks gyvenimas – smagus, įdomus, turtingas. Per Ramadaną aktyviau dalijama labdara, žmonės noriai vieni kitiems padeda. O Ramadanas baigiamas švente, tuomet daugelis mėgsta eiti pirkti drabužių”, - kalbėjo H. Ibrahimas.

Jo tikinimu, lietuviai, nors dauguma deklaruoja esantys katalikai, savo tikėjimo tradicijų menkai laikosi. Net Libano katalikai, sudarantys daugiau nei dešimtadalį gyventojų, esą pasninkauja, kai to reikalauja tikėjimas, kur kas stropiau. „Lietuvoje katalikybė nelabai jaučiama. Gal tik per Kalėdas ir Velykas gali suprasti, kad atėjo šventė, bet ir tai tik iš parduotuvių skelbiamų akcijų bei nuolaidų”, - sakė libanietis.

Šventė – ir krikščionims

Indijos musulmonai meldžiasi
© Reuters/Scanpix

Egiptietės žurnalistės Sherwat Hamdy tikinimu, Ramadanas jos šalyje turi savitą prieskonį, todėl daugelis musulmonų iš kitų kraštų mėgsta tuo metu atvykti prie Nilo. Ji taip pat pasakojo, kad vietos krikščionys ir net turistai iš užsienio mielai prisijungia prie musulmonų šventės.

„Žmonės iš anksto rengiasi Ramadanui. Šventyklose, namuose, gatvėse, kavinėse ir restoranuose matyti daugybė dekoracijų. Parduotuvės varžosi tarpusavyje, stengdamosi kuo dailiau ir originaliau pristatyti savo prekes. Nors dienomis galioja pasninkas, moterys perka daugybę maisto. Per Ramadaną ant vakarienės stalo, prie kurio susirenka visa šeima, galima rasti daugybę įvairių patiekalų, pavyzdžiui, mahshy (ryžiais ir žaliaisiais pipirais kimštą baklažaną), datulių, riešutų, konafa ir kitų rytietiškų saldumynų, iš ybiškių, įvairių žolelių ir džiovintų vaisių gaminamų gėrimų.

Žmonės stengiasi vieni kitiems atleisti patirtas skriaudas, dalintis meile ir ramybe. Krikščionių šeimos, atėjus iftarui – valgio laikui, kviečiasi pas save musulmonus ir atvirkščiai. Kitatikiai gerbia mūsų religinius jausmus ir stengiasi dienomis nevalgyti, matant musulmonams.

Iš ryto Ramadano dienomis visi keliauja į darbus, koledžus, mokyklas, o namų šeimininkės – į turgus. Tuomet gatvėse galima rasti Dievo stalus, ant kurių būna padėta maisto neturtingiems žmonėms ir tiems, kuriems tenka dirbti lauke, pavyzdžiui, policininkams. Net praeiviai gali dykai vaišintis šiuo maistu. Tai parodo ryšių tarp mūsų visuomenės žmonių tvirtumą.

Avokadų salotos
© Corbis/Scanpix

Šį mėnesį negalima praleisti maldų. Visi stengiasi būti kuo arčiau Dievo nei paprastai. Tai yra galimybė nemeluoti, neįžeidinėti kitų, nedemonstruoti savo pykčio. O jei su kažkuo esi konfliktavęs anksčiau, gali paskambinti, atsiprašyti ir palinkėti gero Ramadano.

Nemažas vaidmuo tenka televizijai – ekranuose galima išvysti mylimas žvaigždes, transliuojama daug gerų naujų ir senų filmų, religinių programų.

Kiekvienas Ramadano vakaras yra nedidelė šventė. Po maldų žmonės išeina į gatves, jaunimas traukia į kavines susitikti su draugais, klausytis muzikos, pavalgyti ir atsigerti, rūkyti kaljaną. Kai kurios šeimos traukia prie Nilo ir mėgaujasi grynu oru, valgydami keptas bulves ir kukurūzus, gerdami halbesa (pomidorų sultis su humusu.

Dienomis restoranai paprastai būna visiškai tušti, užtat vakare sunkiai rasi laisvą vietą – staliukus šeimos turi rezervuotis iš anksto.

Senovę menančiose vietose organizuojami festivaliai, folkloro – šokių, dainų – renginiai, jos papuošiamos istoriją atspindinčiomis dekoracijomis. Žinomi rašytojai ir poetai renkasi į salonus pristatyti savo kūrybą. Prie šių renginių organizavimo prisideda ir Kultūros ministerija”.

Suvaržymai – ir griežti, ir liberalūs

Vanduo, buteliukas
© K.Šatūno nuotr.

Ramadanas – devintasis musulmonų kalendoriaus mėnuo – laikomas šventu, nes esą būtent tą mėnesį pranašui Mahometui buvo pradėtas apreikšti Koranas, islamo šventraštis. Keletą metų iš eilės šį mėnesį jis praleisdavo atsiskyręs nuo visuomenės ir šeimos oloje netoli Mekos, ten pasninkaudavo ir medituodavo. Vieną naktį, kurią musulmonai vadina Galybės naktimi, Mahometui pasirodęs arkangelas Gabrielius ir perdavęs pirmąsias apreiškimo eilutes.

Meldimasis tą naktį musulmonams yra ypač svarbus. Tiesa, nežinia, kuri tiksliai tai yra naktis, mat pranašas nurodęs tik tiek, kad tai yra viena iš paskutinės Ramadano dekados nelyginių parų naktų. Beje, kiekvienas Ramadano dešimtadienis turi savo pavadinimą: Rahmah (Dievo gailestingumas), Maghfirah (Dievo atleidimas) ir Najah (išganymas).

Musulmonai laikosi Mėnulio kalendoriaus, kurio mėnesiai už grigališkuosius yra trumpesni viena diena. Ramadano mėnuo turi 29 arba 30 naktų, priklausomai nuo to, ar matyti nauja mėnulio fazė. Daugybė musulmonų teisininkų nepritaria, kad Ramadano pabaigai nustatyti būtų naudojami teleskopai ar kiti prietaisai. Kai kurios musulmoniškos šalys pačios nustato Ramadano pabaigą.

Be to, anot H. Ibrahimo, musulmonai šiitai vakare pradeda valgyti keliomis minutėmis vėliau, nei sunitai, mat nori įsitikinti, kad saulė tikrai nusileido.

Per Ramadano pasninką musulmonams negalima ne tik valgyti, gerti, rūkyti ar mylėtis, bet ir meluoti, vogti, pykti, pavydėti, ko nors gailėti kitiems, apkalbinėti. Taip pat privaloma vengti sarkastiškų atsikirtimų, nešvankių ir antireliginių vaizdų bei garsų, maldyti geismą. Tai galioja ir veiksmams, ir mintims, kad būtų kovojama su žmogiškomis silpnybėmis, ugdoma valia, stiprinama siela.

Mėnulis
© Reuters/Scanpix

Pasninko mėnesį siūloma perskaityti Koraną – tam jis net yra padalintas į 30 dalių.

Sekinantis pasninkavimas yra viena iš penkių pagrindinių islamo prievolių. Jo tikslas yra leisti tikinčiajam suvokti savo menkumą Dievo akivaizdoje, priversti jį būti dėkingesnį už suteiktas malones, ypač materialinę gerovę, taip pat pajusti vargšų dalią. Ramadano pabaigoje musulmonai skatinami sumokėti turto mokestį bendruomenės poreikiams.

Daugumoje islamiškų šalių per Ramadaną sutrumpinamas darbo laikas, o ir šiaip dėl pasninko sumažėja žmonių darbingumas. Dėl sulėtėjusios gamybos užsienio šalių investuotojams tenka koreguoti veiklos planus.

Afganistano sostinėje Kabule restoranai atsidaro tik vakarais, o įstaigos užsidaro 13 val. Šiitų dominuojamame Irane restoranams draudžiama dirbti dienos metu. Tuo tarpu griežtosios linijos Indonezijos musulmonų organizacijos pagrasino imtis veiksmų prieš naktinius klubus ir kitas „blogio irštvas“, kurios Ramadano metu nesilaiko darbo valandų apribojimo.

Įvairiuose kraštuose skiriasi ir kitų tradicijų griežtumas. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje už pasninko nesilaikymą gresia kalėjimas, Persijos įlankos valstybėse pasninko tenka laikytis ir kitatikiams. Sirijoje ir Egipte pasninkas nėra valstybinis, taigi kai kurie valgo ir dienomis.

Ramadanas baigiasi viena iš dviejų svarbiausių islamo švenčių – Eid al Fitr (pasninko nutraukimo švente), kuri minima pirmą dešimtojo mėnesio Šaval dieną. Jos minėjimas gali tęstis iki šešių dienų, tuomet meldžiamasi bendruomenėse, gausiai vaišinamasi, einama į svečius.

www.DELFI.lt
 
314
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Orai: pasirodys snaigės (3)

2014 spalio mėn. 20 d. 10:12
Pirmadienį nepavyks išvengti lietaus, o antradienį galime sulaukti šlapdribos ar sausesnių snaigių, LRT radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Vyriausybė domisi galimybėmis pertvarkyti FNTT (6)

2014 spalio mėn. 20 d. 10:01
Premjeras Algirdas Butkevičius nurodė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) įvertinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) galimos pertvarkos privalumus ir trūkumus.

Scenarijus, kuriam turi ruoštis Ukraina (62)

2014 spalio mėn. 20 d. 06:51
Aukščiausiąją Radą šią savaitę rinksianti Ukraina greičiausiai neišvengs provokacijų ir protestų.

Parašai už 60 milijonų: išdalijo valstybinę žemę, už kurią sumokėsime visi (276)

2014 spalio mėn. 20 d. 00:01
Parašai už 60 milijonų: išdalijo valstybinę žemę, už kurią sumokėsime visi
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
DELFI toliau aiškinasi, kaip Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa tapo aukso kasykla žemvaldžiams.

Greitojo reagavimo pajėgų likimas – Seimo rankose (90)

2014 spalio mėn. 19 d. 21:16
Garbės sargyba
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kuriamos greitojo reagavimo pajėgos galės tinkamai veikti tik tuomet, jei Seimas patvirtins KAM parengtas įstatymų pataisas, apibrėžiančias karinės jėgos naudojimą šalies teritorijoje taikos metu. Ar Seimui tam pakaks politinės valios? Precedentų jau turime – eskadrono „Aitvaras“ įteisinimui prireikė net 4 metų. Jeigu taip atsitiks ir su greitojo reagavimo pajėgomis, kariuomenės noras užkirsti kelią naujoms grėsmėms nueis per nieką.