Dar 2001 m. Civiliniu kodeksu (CK) įtvirtinta, kad nesusituokusiems pilnamečiams asmenims, jeigu tai įmanoma mediciniškai, galima fiziškai pasikeisti lytį ir dokumentus. CK numatė, kad tai turi būti tiksliau apibrėžta įstatymu.
Tačiau iki šiol toks įstatymas nepriimtas. 2007 m. Lietuva Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) pralaimėjo moterimi norinčiam tapti vyrui L. EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė L. teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir įpareigojo valstybę per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti įstatymą, reguliuojantį lyties keitimo tvarką bei sąlygas.
„Žmonėms buvo diagnozuotas transseksualumas, pradėtas stiprus hormoninis gydymas, kuris labai kenkia sveikatai, bet niekada nebuvo priimtas įstatymas – vadinasi, Lietuvoje jie neturėjo jokios galimybės pasidaryti operacijos. Ir neturi iki šiol“, - sako Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė.
Šalis buvo įpareigota L išmokėti 5 tūkst. eurų turtinės žalos kompensaciją. Kadangi Lietuva atsisakė priimti lyties keitimą įtvirtinanti įstatymą, turėjo už tai L sumokėjo EŽTT nustatytą beveik 140 tūkst. litų kompensaciją.
Pasak B. Sabatauskaitės, kartu su hormoniniu gydymu, viena lyties keitimo operacija kainuoja apie 4000 Lt. „Su visomis bylinėjimosi išlaidomis greičiausiai 35 operacijas jau būtume už tuos pinigus padarę“, - Lietuvos užsispyrimu stebisi teisininkė.
Vyro pavarde, moters asmens kodu
Transseksualai susiduria ir su asmens dokumentų keitimo problema. Po to, kai jie pasikeičia lytį kitose šalyse, Lietuvoje jiems nekeičiami dokumentai. Kad tai būtų padaryta, reikia kreiptis į teismą.
„Asmuo vaikšto ir turi patirti tokį pažeminimą. Mes iš savo valstybės išstumiame profesionalius asmenis, kurie galėtų kažką kurti mūsų valstybei. Jie eina ieškoti darbo, deja, asmens kodas likęs senasis. Tik vardas ir pavardė kartais dar pakeičiamas Civilinės metrikacijos skyriuje“, - sako B. Sabatauskaitė.
Teisininkė įvardija ir kitą problemą - pagal civilinės metrikacijos taisykles, žmogui keičiami dokumentai tik tada, kai padaroma operacija. „O jeigu aš nenoriu darytis operacijos? Aš, pavyzdžiui, laikau save vyru, kodėl man nepakeičia dokumentų – kodėl negaliu egzistuoti, būti tuo, kuo esu? Yra atvejų, kai operacijų gydytojai neleidžia daryti, nes tai kenkia sveikatai“, - kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Įvairiais duomenimis, Lietuvoje gali būti 50-200 translyčių asmenų. Pasak B. Sabatauskaitės, nemažai jų išvažiavo iš Lietuvos, nes čia jiems gyventi per daug sudėtinga. „Valstybė šiuos asmenis stumia į tragediją ir atskirtį“, - mano pašnekovė.
Teisininkės teigimu, dėl visuomenės spaudimo ir negalėjimo gyventi tuo, kas yra, jie pasmerkti psichikos ligoms. Dalis jų būna pasmerkti atskirčiai, negali susirasti darbo arba yra priversti verstis prostitucija tam, kad galėtų pasikeisti lytį.
Konservatoriai siūlo psichoterapinę pagalbą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir šio komiteto narė Vida Marija Čigriejienė kovą pasiūlė Civiliniame kodekse įrašyti draudimą mediciniškai keisti lytį.
Taip, jų nuomone, valstybė būtų apsaugota nuo prielaidų, sukuriančių pagrindus atsirasti byloms prieš Lietuvą EŽTT. Pataisą teikiantys konservatoriai tvirtina, kad Lietuvos visuomenėje „lyties pakeitimo operacijos vertinamos labai kontroversiškai, visuomenė dėl psichosocialinių priežasčių yra nepasirengusi priimti lyties pakeitimo praktikos, todėl leidimas daryti lyties pakeitimo operacijas sukeltų daug medicininių ir etinių problemų“.
„Kadangi transseksualumas (F64.0) pagal Tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10 yra priskiriamas pilnamečių žmonių asmenybės brandos ir elgesio sutrikimų grupei, todėl ir pagalba transseksualiems asmenims turi būti psichoterapinė, siekiant atstatyti asmens kūno ir mąstymo harmoniją“, - įsitikinę parlamentarai.
A.Lydeka: politinės valios nėra dėl visuomenės nuomonės
„Tokį pasiūlymą vertinu neigiamai. Grįžti atgal į ankstesnius laikus ir neišmintinga, ir neprasminga. Vistiek laikmetis padiktuos savo korektūras įstatyminėje sistemoje ir vėl, anksčiau ar vėliau, sugrįšime prie tų pačių nuostatų“, - apie konservatorių iniciatyvą mano Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.
A. Lydekos nuomone, draudžiant mediciniškai keisti lytį, žmogaus teisių gynimo kartelė būtų nuleista žemiau. Tačiau jo nestebina, kad įstatymas iki šiol nebuvo nepriimtas.
„Seimo nariai privalo vykdyti savo rinkėjų valią - jie nėra laisvi nuo savo rinkėjų. Deja, šiandien kur kas didesnė visuomenės dalis prieštarauja, kad būtų priimtas toks įstatymas. Tokios mūsų gyvenimo realijos, tad ir nėra politinės valios priimti patį įstatymą“, - DELFI aiškino komiteto vadovas.
A. Lydeka atkreipė dėmesį, kad pakankamai daug Europos Sąjungos valstybių taip aukštai kartelės nėra iškėlusios, tad esą nereikia vertinti, kad Lietuva atsilikusi ir negerbia žmogaus teisių.
„Tai būtų žingsnis atgal. Juk teisėti lūkesčiai jau suteikti asmenims. Grįžti atgal, panaikinti tą nuostatą - tai, sakyčiau, dar didesnis pažeminimas nei įstatymo nepriėmimas. Vietoje to, kad pagaliau priimtų įstatymą, netgi, iš ekonominės pusės žiūrint, sutaupytų pinigų ir užtikrintų žmonėms kokybišką gyvenimą“, - sako B. Sabatauskaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad katalikiškoji Portugalija priėmė tokį įstatymą. Portugalijoje leidžia pasikeisti dokumentus nežiūrėdami į tai, ar žmogus pasikeitė biologinę lytį, ar ne. „Gal ir pas mus ateis tas laikas“, - vylėsi pašnekovė.