Lietuvoje bus minima Pilietinio pasipriešinimo diena

 (1)
Seimas antradienį į Atmintinų dienų sąrašą įtraukė gegužės 14-ąją, paskelbdamas ją Pilietinio pasipriešinimo diena. Šių metų gegužės 14 d. sukanka 30 metų nuo kauniečio Romo Kalantos susideginimo, protestuojant prieš sovietinę okupaciją.
Vaikas su vėliava
Foto: ELTA

1972 metais 19-metis R.Kalanta, protestuodamas prieš sovietų santvarką, apsipylė benzinu ir susidegino Kauno Muzikinio teatro sodelyje. Jo laidotuvių dieną Kaune kilo masinės protesto akcijos.

Atmintinų dienų įstatymo pataisą inicijavęs modernusis krikščionis demokratas Egidijus Vareikis siūlė šią dieną pavadinti "Romo Kalantos aukos diena", tačiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) pasiūlė kitokį pavadinimą, kad ši diena nekeltų asociacijų su savižudybe.

Seimas taip pat nepritarė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos nario Antano Stasiškio siūlymui pavadinti gegužės 14-ąją "Neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai diena".

Gegužės 14-ąją pavadinti "Pilietinio pasipriešinimo diena" pasiūlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). LGGRTC duomenimis, KGB 1972 m. gegužės 18-19 dienomis sulaikė 402 pilietinio protesto akcijų dalyvius.

Siūlymui gegužės 14-ąją pavadinti "Romo Kalantos aukos diena" nepritarė ir Lietuvos Katalikų bažnyčios (LKB) atstovai. LKB Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius informavo ŠMKK, jog bažnyčia "nepritaria susideginimo, kaip aukos, formai, nes ji yra priešinga krikščioniškam mokymui".

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teigimu, KGB po R.Kalantos susideginimo 1972 m. Lietuvoje užfiksavo dar 13 susideginimo atvejų, kurių dalis buvo politinio pobūdžio.

Kai kurie parlamentarai nuogąstavo, jog gegužės 14-osios minėjimas gali paskatinti nestabilios psichikos asmenis pasekti R.Kalantos pavyzdžiu. Lietuva šiuo metu pagal savižudybių skaičių pirmauja Europoje.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį savižudybių šalyje padaugėjo dvigubai. 1990 metais 100 tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 26,2 savižudybės, praėjusiais metais - 43,9 savižudybės.

Tikimasi, jog antradienį Seimo priimta Atmintinų dienų įstatymo pataisa įsigalios iki gegužės 14-osios. Pataisai dar turi pritarti prezidentas, vėliau ji turi būti paskelbta "Valstybės žiniose.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (1)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Bręsta planas, kuris atims viltį iš konservatorių (12)

Lietuvos politikos padangėje jau kuris laikas sklando idėja: po 2016 m. Seimo rinkimų gali susiformuoti koalicija tarp socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio. Nauda socialdemokratams akivaizdi: nuo valdžios nustumiami pagrindiniai priešininkai konservatoriai ir gaunami koalicijos partneriai, kurie nekonkuruoja dėl tų pačių rinkėjų.

Ypatinga savaitė: ką būtina nuveikti iki Velykų (37)

Prasidėjus Didžiajai savaitei, DELFI primena, ką svarbu spėti nuveikti iki Velykų.

Sužibo viltis dėl Gabrieliaus B. grąžinimo į Lietuvą (203)

Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ suteikė vilties trupinėlį, kad Gabrielius B. gali būti grąžintas į Lietuvą.

Pajūrį vėl talžo stiprus vėjas (26)

Po uragano „Feliksas“, siautusio sausį, dar nesutvarkyti pajūrio paplūdimiai gali būti nuniokoti iš naujo. Pajūryje siaučia stiprus vėjas, keliantis tokias bangas, kad jos plakasi į nuplautas kopas.

Naujas išpuolis prieš D. Grybauskaitę: „priskyrė“ prie KGB agentų Prezidentūra tai vertina kaip eilinę informacinę provokaciją (1731)

Įsilaužėliai KGB veiklą viešinančioje interneto svetainėje paskelbė šmeižikišką informaciją, esą prezidentė Dalia Grybauskaitė dirbo KGB, pirmadienį pranešė svetainę administruojantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.