Iš viso Lietuvoje rinkimuose dalyvavo 653 Baltarusijos piliečiai, iš jų 490 balsavo už dabartinį prezidentą, BNS sakė rinkimų apygardos Baltarusijos ambasadoje komisijos pirmininkė Liudmila Tatarinovič.
„Balsai pasiskirstė taip, kad antroji buvo Tatjana Karavkevič, trečioje vietoje buvo balsuojama prieš visus kandidatus“, - tvirtino ji.
Už T.Karavkevič Lietuvoje balsavo 110 rinkėjų, prieš visus kandidatus - 28 Baltarusijos piliečiai. 20 proc. visų rinkėjų Lietuvoje (133 asmenys) balsavo iš anksto.
Rinkėjai turėjo galimybę balsuoti Baltarusijos ambasadoje Vilniuje, be to, rinkimų dieną komisijos atstovai aptarnavo rinkėjus Druskininkuose, Visagine, Kaune, Klaipėdoje ir Šalčininkuose - čia balsavusiųjų buvo 178.
„Mes tikėjomės mažesnio aktyvumo. Įdomu, kad atvyko skirtingo amžiaus rinkėjai, buvo daug jaunimo, kurie mokosi Vilniaus universitete, Europos humanitariniame universitete - nemaža dalis buvo tokių, kuriems neseniai suėjo 18“, - pastebėjo rinkimų komisijos vadovė.
Oficialiais duomenimis, Baltarusijoje per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus autoritarinis lyderis 61-erių A.Lukašenka sulaukė 83,5 proc. balsavusiųjų palaikymo ir užsitikrino valdymą jau penktajai penkerių metų kadencijai. Artimiausia A.Lukašenkos konkurentė, 38-erių T.Korotkevič surinko 4,4 proc. rinkėjų balsų. Likę du kandidatai - Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius bei Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius atitinkamai užsitikrino 3,3 proc. ir 1,7 proc. rinkėjų palaikymą.
Anot Minsko, rinkimuose dalyvavo 86 proc. rinkėjų, daugiau kaip trečdalis balsą atidavė iš anksto.
Ką rodo Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatai?
Visiems buvo žinoma, kad Baltarusijos prezidento rinkimai bus įdomiausi ne skaičiais, o tuo, kokį poveikį rinkimai padarys Baltarusijos santykiams su Vakarais ir, ar dar liks Baltarusijoje kažkokia opozicija, „Žinių radijui“ sakė politologas Vadimas Vileita.
Anot politologo rinkimų rezultatai ir žmonių susitaikymas su esama situacija gali būti ženklas Europos Sąjungai, kad galima švelninti ar visiškai atšaukti sankcijas prieš Baltarusijos pareigūnus ir įmones.
„Ko gero, tai gali būti naujas atšilimo etapas santykiuose tarp Minsko ir Briuselio“, - teigė V. Vileita.
O štai paklaustas, kokia Baltarusijos pozicija Rusijos ir Vakarų klausimu, politologas teigė, kad A. Lukašenka bando savo pareiškimais patraukti simpatijas ir iš Vakarų, ir iš Rusijos, ir bando apsimesti, kad jis yra visiems savas.
„Iš tikrųjų, jo vykdoma politika rodo, kad jis per savo valdymo metus taip ir neišsivadavo iš Rusijos įtakos zonos, yra visiškai susisaistęs su Rusija ir ekonominiais, ir politiniais, ir kariniais saitais. Dabar, kai pamatė, kad Rusijos grėsmė yra tikra, po to, kas vyksta Ukrainoje, matosi, kad ir pats A. Lukašenka irgi yra išsigandęs. Jis bando žodžiais parodyti, kad yra savarankiškas, nepriklausomas nuo Maskvos, tačiau jis neturi savo rankose realių svertų, kaip jis gali užtikrinti Baltarusijos nepriklausomybę nuo Rusijos“, - sakė pašnekovas.
Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą galite išgirsti ČIA.
Lietuva nesitiki esminių pokyčių Baltarusijoje
Lietuvos politikai ir ekspertai nesitiki esminių pokyčių Baltarusijoje po sekmadienio rinkimų, kuriuose dar vienai prezidento kadencijai perrinktas autoritariškai šalį valdantis prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Dauguma analitikų mano, kad Baltarusija ir toliau liks artima Rusijos sąjungininkė, tačiau kai kurie neatmeta, kad Minskas gali bandyti švelninti santykius su Vakarais.
„Dėl ilgalaikių santykių su Baltarusija spręs visa ES ir Lietuva taip pat po to, kai matysime galutinius rezultatus ir rinkimų vertinimą iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos“, - sakė D.Grybauskaitė.
„Reikia truputį palaukti ir bus matyti, ar sankcijos išliks tokios pačios, ar jos bus kitokios“, - pridūrė šalies vadovė.
Diplomatų teigimu, ES yra linkusi panaikinti sankcijas - draudimą atvykti ir turto įšaldymą - A.Lukašenkai ir dar daugiau kaip šimtui režimo pareigūnų. Tokį žingsnį ketinama žengti reaguojant į politinių kalinių paleidimą rinkimų išvakarėse.
BNS kalbinti Seimo nariai sutiko, kad sekmadienio balsavimas nebuvo sąžiningi rinkimai, tačiau jų nuomonės dėl tolesnės A.Lukašenkos politikos išsiskyrė.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, jog iš pradžių demonstravęs posūkį į Vakarus penktajai kadencijai perrinktas A.Lukašenka vėl pareiškė „koja kojon“ eisiantis su Rusija, tad procesus Baltarusijoje reikia įdėmiai stebėti.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas prognozuoja, jog Baltarusija rinksis geresnius santykius su Europos Sąjunga.
„Šiuo metu Baltarusijai labai reikalinga Tarptautinio valiutos fondo parama ir kreditai, panašu į tai, kad bus šiek tiek bandoma liberalizuoti režimo įvaizdį ir ieškoti santykių su Vakarais. Pasibaigus rinkimams A.Lukašenka ir vėl pasakė, kad eis koja kojon su Rusija. Reikia, aišku, įdėmiai stebėti jų žingsnius, bet faktas tai, kad šiuo metu žingsniai padaryti šiek tiek suartėjant su Europa“, - kalbėjo jis.
„Jokių pasikeitimų nebuvo. Tai buvo eilinis sekmadienis, niekuo neišsiskiriantis iš kitų sekmadienių. A.Lukašenkos politika ir toliau laviruos tarp Rusijos, nuo kurios didžiąja dalimi yra priklausoma Baltarusija ir ekonomikos srityje, ir karinėje plotmėje, bandydama paflirtuoti su ES, kitomis Vakarų civilizacijos valstybėmis. Lengvo balanso ieškojimo politika ir toliau išliks, toliau nebus demokratijos toje šalyje ir opozicija negalės laisvai veikti. Nieko neįvyko...“ - BNS sakė A.Lydeka.
„Baltarusija buvo Kremliaus sąjungininkė ir partnerė, tokia ir išlieka. Jokio žingsnio link vakarietiškų standartų ir vertybių nėra. Iliuzijų burbulas jau seniai subliuškęs“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.