Vyriausybė šią savaitę ES institucijoms turėtų oficialiai pranešti, kad Lietuva yra pasirengusi priimti iki 250 nelegalių pabėgėlių, per Viduržemio jūrą persikėlusių į Europą.
Praeitą savaitę DELFI paskelbta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 5 tūkst. interneto vartotojų, parodė, kad tokiam skaičiui pritartų tik apie penktadalis lietuvių. Nors daugiausiai (27,6 proc.) respondentų pažymėjo, kad Lietuva išvis neturėtų įsileisti pabėgėlių, buvo ir tokių (2 proc.), kurie siūlė priimti per 15 tūkst. Vis dėlto populiaresni buvo atsakymai 1–50, 51–100 ar 101–500, kuriuos pasirinko po 20 proc. atsakiusiųjų.
Parodė lietuvių nuostatas
63,4 proc. apklausos dalyvių sakė, kad pabėgėlių priėmimo tema jiems svarbi arba labai svarbi. Tačiau 53 proc. pažymėjo, kad pabėgėlių srautas situaciją Lietuvoje paveiktų neigiamai arba labai neigiamai.
Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų (NNVBO) platformos vykdančioji direktorė Marta Čubajevaitė pastebėjo, jog tokia neigiama nuomonė imigrantų ir ypač pabėgėlių atžvilgiu atskleidžia itin ksenofobiškas, o kartais net ir rasistines lietuvių nuostatas.
„Yra kažkokia baimė, kad pabėgėliai neįsiintegruos, kad jie yra kažkokios kitokios kultūros. Esą Lietuvoje jie netinka. Tačiau mes turime labai šaunių pavyzdžių, pabėgėlių, kurie yra puikiai integravęsi, Lietuvoje gyvena, čia sukūrė savo verslus, dirba, moka mokesčius ir yra šios bendruomenės dalis“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad DELFI apklausa nėra visai reprezentatyvi, nes tam reiktų sužinoti skirtingų visuomenės grupių iš skirtingų Lietuvos vietų nuomones.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas apklausos rezultatuose įžvelgė potencialią pagundą politikams.
„Vakarų Europoje dažnai svarstoma, iš kur atsiranda jų kraštutinės politinės jėgos ir kaip jos iškyla. Pavyzdžiui, Švedijoje socialdemokratai pasiėmė oponuojančios imigrantams visuomenės dalies balsus. Dabar tai yra stipri, per 10 proc. renkanti jėga, kuri dar ir perspektyvų turi. Galbūt Lietuvoje atrodo, kad visa tai yra labai tolima, bet kartu tai gali būti ir labai artima. Žinome, kad Europos multikultūriškumo formulė dar neatrasta, visur yra problemų su integracijos modeliu. Natūralu, kad tai kelia kultūrines ir politines įtampas, kurios ilgainiui atsiras ir Lietuvoje“, – dėstė jis.
Politologas dar pažymėjo tai, kad Europos Komisijos (EK) pateiktos kvotos gali tapti pavojingu precendentu, pagal kurį ir ateityje problemos gali būti sprendžiamos primetimo principu.
Ukrainiečiai tiktų labiausiai
DELFI apklausa taip pat parodė, kad 31,6 proc. mano, kad Lietuva galėtų priimti pabėgėlius iš Rytų Europos – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos. 10,7 proc. – iš Kaukazo ir Vidurio Azijos – Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Tadžikistano, Turkmėnistano, Kirgizijos. 4,9 proc. – iš Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos – Sirijos, Irako, Turkijos, Pakistano, Afganistano. 4,8 proc. – iš Afrikos – Somalio, Sudano, Eritrėjos, Nigerijos, Kongo, Alžyro, Egipto.
17,6 proc. atsakė, kad visus pabėgėlius, kuriems reikia prieglobsčio, Lietuva turi maloniai priimti, nesvarbu, iš kurio regiono jie būtų. 25,4 proc. teigė, kad Lietuvai apskritai neverta priimti jokių pabėgėlių.
DELFI skaitytojai teigiamiausiai reaguotų, jei jų kaimynu taptų pabėgėlis iš Ukrainos (palankiai atsakė 52,7 proc. respondentų). Tačiau dauguma neigiamai reaguotų, jei kaimynystėje apsigyventų pabėgėlis iš Sirijos arba Somalio (atitinkamai 54,9 ir 62,1 proc.).
Apklausos dalyviai ukrainiečius palankiai priimtų ir darbo vietoje – teigiamai atsakė 52,4 proc. Bet jiems nepatiktų dirbti kartu siru ar somaliečiu. Tokį atsakymo variantą pasirinko atitinkamai 46,5 ir 52,6 proc. jų.
Daugumai DELFI skaitytojų nepatiktų, jei siras ar somalietis taptų jų gydytojų (neigiamai tai vertina po 51,9 ir 58 proc. respondentų). Tačiau jie mielai gydytųsi pas gydytoją iš Ukrainos (teigiamai atsakė 45 proc. žmonių).
Lietuviams labiausiai nepatiktų, jei artimas jų giminaitis susituoktų su pabėgėliu Somalio (72,2 proc.). Kiek mažiau nepatenkintų, jei jis būtų iš Sirijos (69,6 proc.). O pozicijos dėl ukrainiečių išsiskyrė beveik po lygiai: teigiamai – 29,6 proc., neigiamai – 35,8 proc.
Vis dėlto dauguma apklausos dalyvių neigiamai vertina Lietuvos galimybes priimti daugiau pabėgėlių, nei anksčiau. Taip atsakė 68,7 proc. jų. 72.9 proc. žmonių taip pat mano, kad pabėgėlių perkėlimas jokios naudos Lietuvai neatneštų.
L. Kasčiūnas teigė, kad nelygiavertis pabėgėlių iš skirtingų šalių vertinimas yra natūralus ir kyla dėl kultūrinio atstumo.
„Pavyzdžiui, Lenkija nori, kad pas juos atvyktų Sirijos krikščionys, būtent dėl religinio artimumo. Tai leistų labiau integruotis, keltų mažiau kultūrinių problemų“, – dėstė pašnekovas.
Jo manymu, iš kultūrinių skirtumų kyla ir socialinės bei kriminogeninės problemos, o politinės jėgos, kurios kalba, kad Vakarų Europa turi ir toliau būti tolerantiška ir liberalioji demokratija turi būti atvira visiems, labai klysta.
„Reikia suprasti, kad liberalioji demokratija reiškia įstatymų viršenybę, kurioje turi būti kažkoks vertybinis neutralumas visiems gyvenantiems žmonėms. Kai gyventi į Europą atvyksta kokia nors kitos civilizacijos bendruomenė, turinti visiškai kitą vertybių hierarchiją, pavyzdžiui, musulmonai, ji apeliuoja į toleranciją.
Tolerancija ir liberali demokratija: atrodytų, kad konflikto nėra, bet jis yra milžiniškas, nes kyla klausimas, kaip toleruoti netolerantiškus. Kai pati bendruomenė yra uždara, turi savo vertybių sistemą, kuri kertasi su liberaliosios demokratijos principais, turi daugpatystę, šariato teismus, nepripažįstančius įstatymo viršenybės, tada automatiškai kyla kolizija su liberaliąja demokratija“, – aiškino L. Kasčiūnas, kurio manymu, Lietuvai nereikia priimti nė vieno pabėgėlio.
Savo ruožtu M. Čubajevaitė teigė, kad EK siūlymas Lietuvai priimti 207 pabėgėlius ir išnagrinėti 500 prašymų yra labai logiškas.
„Jeigu Lietuvoje bus politinė valia ir politikai pasakys, kad mums svarbu solidarizuotis su Pietų Europos šalimis, kurios priima ypač daug pabėgėlių, kad mes suprantame dėl kokių priežasčių tie žmonės rizikuoja savo gyvybėmis ir keliasi per Viduržemio jūrą, tada problema turėtų išsispręsti“, – aiškino pašnekovė.
Ji taip pat oponavo L. Kasčiūnui dėl skirtingo požiūrio į pabėgėlius: „Lietuviams vis dar artimesni buvusio Sovietinio bloko gyventojai: ukrainiečiai, baltarusiai, rusai, gruzinai ir t.t. Tai parodo, kad mes turime mažai kontaktų su žmonėmis iš Sirijos, Somalio, Eritrėjos, Libijos, iš kur pastaruoju metu pabėgėlių į Europą plūsta labai daug. Laikui bėgant tai turėtų pasikeisti“.
Tačiau RESC analitikui pritarė dauguma DELFI apklausos dalyvių: 24,1 proc. respondentų mano, kad daugiausiai problemų perkeliant pabėgėlius į Lietuvą kiltų dėl kultūrinių skirtumų, 20,2 proc. – kitokio gyvenimo būdo, 17,8 proc. – jų tikėjimo, 15 proc. – to, kad pabėgėliai nemoka lietuviškai, 12,3 proc. – jų žemo išsilavinimo lygio, 3,8 proc. – to, kad jie vargšai, 3,6 proc. – kitokios jų odos spalvos.
Tik 1,9 proc. DELFI skaitytojų nesibaimina dėl pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą. Maždaug penktadalis jų galvoja, kad kils problemų dėl pabėgėlių nenoro įsilieti į visuomenę, socialinių ir saugumo problemų, kurių yra kitose Europos šalyse. Apie dešimtadalis mano, jog Lietuvoje nėra pabėgėlių integracijos sistemos, todėl su jais nieko negalėsime padaryti, o tarp Lietuvos gyventojų yra daug priešiškai nusiteikusių žmonių, pabėgėliams čia bus nejauku, jie nesijaus saugūs.
345 respondentai atsakė, kad baiminasi dėl to, kad gatvėse bus daugiau žmonių su kitokia odos spalva.
19,8 proc. žmonių atsakė, kad Lietuvai pabėgėliai bus naudingi tuo, kad dirbs darbus, kuriais Lietuvos gyventojai jau nebenori užsiimti (pagyvenusių žmonių priežiūra, gatvių valymas). Po 9,5 proc. pažymėjo, kad jie padės spręsti demografines problemas ir jų verslumas duos naudos Lietuvos ekonomikai.
Penktadalis apklausos dalyvių pareiškė, kad nesutiktų dalyvauti pabėgėlių integracijoje. Apie dešimtadalis sakė, kad išmokytų juos kalbos, supažindintų su Lietuvos kultūra ir tradicijomis, būtų draugišku ir geranorišku, pakviestų į svečius, susidraugautų, paaiškintų situaciją tiems, kurie nusistatę prieš pabėgėlius bei palaikytų liberalią politiką pabėgėlių atžvilgiu.
Dauguma tų, kurie sutiktų į Lietuvą priimti pabėgėlių sakė, kad juos reiktų paskirstyti po visą Lietuvą, tiek miestuose, tiek kaimuose (23,3 proc.) arba pabėgėliai turi patys pasirinkti gyvenamąją vietą, priklausomai nuo darbo vietos (19,2 proc.).
53,4 proc. respondentų teigė, kad su pabėgėlių tema anksčiau yra susidūrę žiniasklaidoje. Tačiau net 23,4 proc. atsakė, kad su ja yra susidūrę asmeniškai.
Solidarumo problema
Vienas pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva turėtų padėti sprendžiant pabėgėlių problemą yra tai, kad ji turi atsilyginti už pietinių šalių solidarumą dėl Rusijos. Esą jos palaikė sankcijas Rytinei Baltijos šalių kaimynei, todėl dabar šios turi padėti Italijai bei Graikijai su pabėgėliais.
„Argumente racijos yra, bet nereikia to pervertinti, – sakė L. Kasčiūnas. Sankcijos Rusijai buvo paskelbtos labiau vokiečių iniciatyva. Jei ne Angelos Merkel lyderystė, pietų valstybės būtų ieškojusios progų nepalaikyti tų sankcijų ir bus pačios pirmosios, kurios jas ilgainiui blokuos. Todėl reikia labai aiškiai pasirinkti partnerius. Abejoju, ar Italija gali kaip nors prisidėti prie mūsų geopolitinių interesų. Vokiečiai pirmieji sprendžia svarbiausius mums klausimus“, – sakė jis.
M. Čubajevaitė teigė, kad sankcijų Rusijai ir pabėgėlių klausimai yra nelygiaverčiai: „Į pabėgėlius reiktų žiūrėti šiek tiek plačiau. Tai solidarumas ne tik su pietinėmis Europos valstybėmis, bet ir globaliai, nes turime pripažinti, jog yra priežastys, kodėl pabėgėliai keliauja į Europą, Tai yra skurdas, karas, politinis persekiojimas“.
