Šiandien Rusija tvirtina, kad yra niekuo dėta dėl Sovietų Sąjungos agresyvios tautų pavergimo politikos ir niekada nemokės Lietuvai kompensacijos už SSRS okupacijos padarytą žalą. Žinant amžinas kategoriškas Kremliaus nuostatas ir šimtmečiais nekintančią Rusijos elito geopolitinę mąstyseną, dabar nuostabą kelia faktas, kad 1920 m. bolševikų Rusija nenaudojo tokios pačios propagandinės gražbylystės (esą lietuvių tautą engę rusų carai, o ne darbo žmonių valdžia) ir atidavė ką tik nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai 3 mln. aukso rublių.
Rublis
"Ūkininko patarėjas“ teiraujasi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento, humanitarinių mokslų daktaro Algio Povilo Kasperavičiaus, kodėl taip atsitiko - tuometiniai mūsų derybininkai buvo labai gudrūs ar sovietų Rusija, į kairę ir į dešinę dalijusi nuversto caro Nikolajaus II turtus buvusioms kolonijoms (o Lietuvą dar papildomai įtraukusi į karinę sąjungą prieš Lenkiją), jau tada, beveik prieš 90 metų, sugalvojo naują taktiką savo įtakai Rytų ir Vidurio Europoje išsaugoti.

- Kaip pagal 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudarytą taikos sutartį su Lietuva buvo įvardyta Rusijos išmokėta kompensacija – okupacijos žalos atlyginimas ar turto dalybos po Šiaurės Vakarų krašto atsiskyrimo nuo metropolijos?

- Net sunku tikslią sąvoką parinkti. Tai buvo Rusijos imperijos "aukso fondo" dalis, jeigu taip galima pasakyti. Pagal bolševikų Rusijos "lenininę nacionalinę politiką", tą turtą sukaupė ir Lietuvoje gyvenę Rusijos imperijos valdiniai. Bet nereikėtų klaidingai įsivaizduoti, kad anie 3 mln. rublių (15 mln. Lt 1922 m. kursu) buvo kažkokia kompensacija už 123 Rusijos okupacijos metus. Tai nebuvo netgi atlyginimas už pražuvusias Lietuvos gyventojų popierinių rublių santaupas, nors, rusus 1915 m. iš mūsų krašto išstūmus vokiečiams, Rusijos imperijos obligacijos Lietuvoje pasidarė bevertės, nebegaliojo. Tiesa, pačioje Rusijoje po poros metų jos irgi tapo makulatūra. Skirtingai nei 1897 m. į apyvartą išleisti aukso rubliai, kurie rusams buvo patikimiausia konvertuojama valiuta net sovietų valdžios metais.

- Bet kodėl pilietinio karo, bado, ligų epidemijų apimtos Rusijos bolševikų vyriausybė, užuot pasiuntusi, kaip šiandien įpratusi, tuometinius mūsų derybininkus į Paryžių, pas kokią nors baltagvardiečių emigracinę vyriausybę, vis dėlto atlapojo savo, matyt, pustuštį iždą ir skyrė tais laikais nemenką sumą Lietuvai (juk visas mūsų šalies biudžetas, net jai atsigavus po suiručių, ekonomiškai sustiprėjus, pavyzdžiui, 1935 m., tebuvo 300 mln. Lt.)?

- Ta suma buvo ne tokia jau didelė, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Bolševikų Rusija tuomet norėjo, kad Lietuva būtų, pabrėžiu, truputį ekonomiškai stipresnė. Ne stipri ir savarankiška, bet šiek tiek atkutusi. Rusija tikėjosi (ir ne be pagrindo) lietuviška korta sužaisti prieš Lenkiją, su kuria bolševikai ne tik nepalaikė diplomatinių santykių, bet ir senokai kariavo.

- Kodėl estams su latviais tada teko daugiau "bendro Rusijos imperijos turto" nei lietuviams: estams - 15 mln. rublių ir 11,6 tonos aukso, latviams - 4 mln. aukso rublių?

- Tarybų Rusija taikos sutartį su Estija sudarė 1920 m. vasario 2 d., penkiais mėnesiais anksčiau nei su Lietuva. Su Latvija - 1920 m. rugpjūčio 11 d. Iš esmės jokių derybų dėl sumų net nebuvo - bolševikai kiekvienai šaliai skyrė tiek, kiek patys nusprendė. Nei estai, nei latviai, nei lietuviai negalėjo priversti mokėti daugiau.

Bolševikai siūlė Lietuvai dar 100 tūkst. dešimtinių miško, bet kažkur toli, šiaurėje, iš ten atsivežti medieną į Lietuvą būtų kainavę milžiniškus pinigus. Tuometiniai Lietuvos derybininkai per daug nesiginčijo, nes suprato, kad nieko nelaimės. (Bolševikai gudriai išsisuko ir nuo įsipareigojimo grąžinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybinį archyvą - Lietuvos Metriką, aiškindami, kad LDK aprėpė ir Baltarusiją bei didžiąją Ukrainos dalį, tad neaišku, kam priklausytų tas dokumentų rinkinys - red. past.)

- Galbūt Rusija dalijo "dovanėles" buvusioms kolonijoms (netgi lenkai po 1921 m. kovo 18 d. taikos sutarties iš bolševikų gavo 30 mln. rublių) tikėdamasi, kad jų nepriklausomybė laikina ir tas turtas vis viena sugrįš Rusijai, kai "limitrofai" (atskilę Rusijos imperijos pakraščiai) netrukus bus pakartotinai okupuoti?

- Pakartosiu - išdalytos sumos buvo palyginti nedidelės Rusijai.(Tuometiniai Lietuvos derybininkai buvo suskaičiavę, kad dėl Rusijos imperijos priespaudos mūsų tauta patyrė maždaug 1,223 mlrd. aukso rublių nuostolių, neskaitant sunaikintų kultūros, mokslo, meno vertybių - red.past.). Suprantama, Lietuvai ir Latvijai, kurios buvo labai nuniokotos po Pirmojo pasaulinio karo (Estija - kiek mažiau), net ir keli milijonai rublių buvo didelė paspirtis.

- Istorikai teigia, kad Lietuva iš jų "sutvėrė" savą valiutą litą.

- Litas buvo įvestas 1922 m. antrojoje pusėje. Rusija 1920 m. tikrai negalėjo numatyti, kokiems tikslams Lietuva panaudos gautus aukso rublius.

Galima sakyti, Sovietų Rusija už tuos pinigus "nusipirko" išsilaisvinusių imperijos pakraščių, tapusių naujomis nepriklausomomis valstybėmis, palankumą. Daug skaudžiau bolševikams buvo atsisveikinti ne su dalele caro nukaldintų pinigų, o su prarastomis teritorijomis.

Be to, reikia atsiminti, kad bolševikai paniškai bijojo Vakarų valstybių sąjungos prieš Tarybų Rusiją. Tariamą Vladimiro Lenino vyriausybės "minkštumą" derantis su Baltijos šalimis nulėmė Kremliaus būgštavimai, kad Lietuva, Latvija ir Estija, iš derybų visiškai nieko nepešusios, galėjo būti įtrauktos į "imperialistinę intervenciją prieš jauną Tarybų respubliką". Bolševikai baiminosi tokio pavojaus net tada, kai jo iš tiesų seniai jau nebebuvo.

Be abejo, taip pat tiesa, kad bolševikai atkakliai stengėsi susigrąžinti prarastas teritorijas ir pagaliau jiems tai pavyko.

- Ar dabar, derėdamasi su Maskva dėl 1991-ųjų sausio 13-osios agresijos žalos ir visos 56 metus trukusios sovietų okupacijos nuostolių atlyginimo, Lietuva galėtų pasinaudoti 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties patirtimi?

- Dabar jokia Rusijos vyriausybė nepradės panašių derybų. Netgi dėl Sausio 13-osios agresijos žalos atlyginimo, nors 1991 m. mūsų patirti nuostoliai buvo palyginti nedideli. Net jeigu į Didžiąją Britaniją pabėgęs oligarchas Borisas Berezovskis taptų Rusijos prezidentu (tai, žinoma, visiškai neįtikėtina). O juo labiau valdant Vladimirui Putinui ar jo pasirinktiems įpėdiniams.

SSRS okupacijos sukelti nuostoliai milžiniški, bet netgi ne tai svarbiausia. Derybos sukeltų grandininę reakciją. Už SSRS okupacijos žalą iš Rusijos siektų prisiteisti ne tik Latvija ir Estija, bet ir, tarkim, Gruzija ar Azerbaidžanas. Nesakau, kad tos valstybės būtinai pareikalautų kompensacijų, bet jos matytų pavyzdį, kuriuo bet kada galima pasinaudoti.

Sakysim, Japonija įsitikinusi, kad jai turi priklausyti nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rusijos valdomos keturios mažos Kurilų salos, esančios arčiausiai šiaurinės japonų Hokaido salos. Ekonomiškai stipri Japonija pasirengusi sumokėti nemažai pinigų už tas teritorijas, bet Rusijos valdžia, netgi ir demokratu laikytam Borisui Jelcinui esant prezidentu, nenorėjo ir nenori nė girdėti apie tokį sandėrį ar mainus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (6)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (90)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (193)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (197)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (19)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (32)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (21)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...