Lietuviams svarbiausi europiečiai: A. Sabonis, R. Meilutytė ir A. Merkel

Daugiau kaip 22 tūkst. internetinėje apklausoje dalyvavusių žmonių nusprendė: Leonardas da Vinčis – garsiausias Europos menininkas, Don Kichotas – įsimintiniausias Europos literatūros personažas, o demokratija – svarbiausias Europos indėlis į pasaulio kultūrą. Lietuviai itin aukštai iškėlė ir savus sportininku - Arvydą Sabonį, Rūtą Meilutytę, pripažinimo sulaukė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Pranešime spaudai rašoma, kad tai paaiškėjo po Goethe’s instituto surengtos apklausos „Europos klausimynas“, kuri vyko 24 kalbomis 30-yje Europos ir kaimyninių šalių. Per ateinančias kelias savaites tokie menininkai ir intelektualai kaip Umberto Eco, Terezia Mora ar Oskaras Koršunovas komentuos apklausos rezultatus ir pristatys savo asmeninį europietiškos kultūros kanoną, praneša Goethe’s institutas Vilniuje.

Apibūdinti europietiško kino kanoną būtų dar sunkiau. Geriausiais Europos filmais apklausos dalyviai išrinko tris juostas: Roberto Benigni’o „Gyvenimas yra gražus“ (8 %), Floriano Henckelio von Donnersmarcko „Kitų gyvenimai“ (6 %) ir Jeano-Pierre’o Jeunet’o „Amelija iš Monmartro“ (5 %).

Įvertinus visus atsakymus į klausimą apie įsimintiniausią literatūros personažą, pirmojoje vietoje atsidūrė Cervanteso antiherojus Don Kichotas (8 %). Apklausoje dalyvavusiems lietuviams taip pat labai reikšmingi ir antroje bei trečioje vietoje likusieji Faustas ir Hamletas. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse labiausiai mėgstami vaikiški personažai: estai dažniausiai minėjo Pepę Ilgakojinę, o latviai – Mikę Pūkuotuką. Garsiausiu Europos menininku apklausos dalyviai išrinko Leonardą da Vinčį (25 %), antroji vieta teko Pablui Picassui (11 %). Svarbiausiu nyderlandų menininku apklausos dalyviai įvardijo V. van Goghą, o patys olandai – Rembrandtą.

Svarbiausių Europos politikų sąrašo viršuje atsidūrė Angela Merkel (18 %) ir Winstonas Churchillis (14 %). Vertinant pagal šalis, Angelą Merkel dažniausiai nurodė apklausos dalyviai iš Rytų Europos šalių, taip pat ir iš Lietuvos; jiems pritarė ir dalyviai iš kaimyninių Europos valstybių. Rezultatai iš Vokietijos parodė, kad A. Merkel (15 %) tik šiek tiek lenkia Willy Brandtą (14 %). Tuo tarpu W. Churchillį dažniausiai minėjo apklausos dalyviai iš visų kitų Europos šalių, išskyrus dvi: prancūzai pirmenybę teikė Ch. de Gaulle’iui (20 %), turkai – M. K. Atatürkui (10 %).

Paprašyti įvardyti garsiausią Europos sportininką, 72 % apklausoje dalyvavusių serbų nurodė pasaulio reitingų lyderį tenisininką Novaką Džokovičių. Įvertinus visus rezultatus jis atsidūrė pirmojoje vietoje (10 %), aplenkęs Michaelį Schumacherį (7 %) ir Rogerį Federerį (6 %). Lietuviai svarbiausiu sportininku išrinko Arvydą Sabonį, nuo jo šiek tiek atsiliko Michaelis Schumacheris ir Rūta Meilutytė.

42 % apklausos dalyvių mano, kad skaniausias maistas yra Italijoje. Šiai nuomonei pritaria ir respondentai iš Lietuvos. Tačiau kai kurių šalių atstovai labiau vertino savo šalies maistą – dauguma portugalų, ispanų, prancūzų ir graikų mieliau valgo „namie“.

Nepaisydami finansų krizės ir diskusijų apie gelbėjimo planą, apklausos dalyviai, perskaitę klausimą „Ką Jums asmeniškai reiškia Europa?“, pirmiausia nurodė kultūrą, daugelio nuomonės sutapo ir dėl bendruomenės ar galimybės laisvai keliauti. Kaip svarbiausias Europos indėlis į pasaulio kultūrą buvo įvardyta demokratija, kiek mažiau žmonių pasisakė už klasikinę muziką ir knygų spausdinimą. Prancūzams šis klausimas siejosi su Žmogaus teisių deklaracija, o italams – su menu.

Atsakymai į klausimą apie garsiausią Europos statinį labai skirtingi ir priklauso nuo atsakinėjusiųjų tautybės. Vertinant bendrai, pirmauja Eifelio bokštas (25 %), kuris ir lietuviams yra garsiausias Europos statinys, nors dauguma graikų nurodė Akropolį, italams svarbiausias buvo Koliziejus, o patiems prancūzams – Brandenburgo vartai.

Panašu, kad apklausos dalyviams ji labai svarbi, nes į klausimą „Ar jaučiatės esąs europietis (-ė)?“, dauguma atsakė „jaučiuosi tikras europietis“ (43 %) arba „taip, jaučiuosi“ (37 %). Labiausiai „tikrais europiečiais“ jaučiasi prancūzai (74 %). Dauguma apklausoje dalyvavusių portugalų, danų, olandų, vengrų ir beveik pusė vokiečių taip pat jaučiasi „tikrais europiečiais“. Tuo tarpu net 57% apklausoje dalyvavusių lietuvių pasirinko atsakymą su abejone „gal ir jaučiuosi“.

Dauguma dalyvių Europos ateitį įsivaizduoja „gerai“ ir „labai gerai“. Ypač optimistiškai nusiteikę bulgarai ir serbai. Dauguma vokiečių Europos ateitį taip pat vertina teigiamai (51 % „gerai“ ir 8 % „labai gerai“). Nelabai nustebino kitoks krizės ištiktų šalių gyventojų požiūris: dauguma ispanų į šį klausimą atsakė „vidutiniškai“ ar netgi „blogai“ (atitinkamai 54 % ir 19 %), panašūs buvo ir daugelio portugalų, graikų ir italų atsakymai. Lietuvių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: 42% apklaustųjų tiki „labai gera“ ar „gera“ Europos ateitimi, o 59% Europos perspektyvas vertina „vidutiniškai“. Mažiausiai optimizmo parodė vengrai (48 % „vidutiniškai“, 27 % „blogai“). Skeptiškai nusiteikę buvo ir prancūzai, olandai, belgai.

Apklausoje dalyvavusių lietuvių nuomone Europos ateitį geriausiai įkūnija Vokietija. Būtent šioje šalyje kurį laiką norėtų pagyventi 32% apklaustųjų. Tinkama vieta gyventi taip pat buvo nurodyta Šveicarija (10%), Italija (9%) ir Ispanija (8%).

Daugiausia atsakymų į klausimus gauta iš Vokietijos (15,2 %), Serbijos (9,0 %), Italijos (8,6 %), Prancūzijos (7,7 %), Vengrijos (6,6 %) ir Lenkijos (5,7 %). Dalyvių daugumą (51,5 %) sudarė 20–40 m. amžiaus žmonės. Beveik 26 % dalyvių į klausimus atsakinėjo vokiškai.

Iniciatyvos tikslas – iš naujo įžiebti diskusiją apie Europos tapatybę. 8 savaites trukusioje internetinėje apklausoje dalyvavo 22 235 asmenys iš Europos ir kaimyninių šalių, tame tarpe 702 – iš Lietuvos. Apklausos rezultatus dienraštyje DIE WELT ir per radijo stotį „Deutschlandradio Kultur“ – tam bus skirtos specialios laidos, interviu ir straipsniai – komentuos garsūs Europos žmonės: Umberto Eco, Terezia Mora, Slavojus Žižekas, Petros Markaris, Martje Wortel ir daugelis kitų. Lietuvoje apklausos rezultatus apžvelgs ir savo požiūriu pasidalins režisierius Oskaras Koršunovas. Rezultatai ir komentarai bus skelbiami ir projekto tinklalapyje www.goethe.de/europosklausimynas. Projektu tęsiama „Vokietijos klausimyno“ tradicija – šiame 2011 m. vykusiame projekte dalyvavo 13 tūkst. žmonių iš 18 Europos šalių.

„Europos klausimynas“ – tai Goethe’s instituto projektas. Informaciniai projekto partneriai: dienraštis DIE WELT ir radijo stotis „Deutschlandradio Kultur“.