Lietuviai žemę parduotų tam, kuris mokėtų daugiau

 (8)
Daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad leidimas užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje pritrauktų daugiau užsienio investicijų, padidintų galimybes modernizuoti žemės ūkį bei sukurtų daugiau darbo vietų.
51,8 proc. respondentų mano, kad leidimas užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sudarytų palankias sąlygas Lietuvos gyventojams pelningai parduoti turimą žemę. Šiam teiginiui nepritaria 36,6 proc. apklausos dalyvių.

59,9 proc. apklaustųjų pritaria nuomonei, kad leidimas užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemę į šalį pritrauktų daugiau užsienio investicijų ir padidintų galimybes modernizuoti žemės ūkį, 61,3 proc. respondentų mano, kad tai sukurtų daugiau darbo vietų kaime.

Šiems teigiams atitinkamai nepritaria 29,1 proc. ir 31,4 proc. apklausos dalyvių.

60,6 proc. gyventojų mano, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams nėra veiksmingas, nes yra daug būdų jo nesilaikyti. Nepritariančiųjų tokiai nuomonei yra 19,7 proc.

36 proc. apklausos dalyvių pasisako už tai, kad ir lietuviams, ir užsieniečiams būtų suteiktos vienodos teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Manančiųjų, kad lietuvių ir užsieniečių teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės neturi būti suvienodintos, yra 58,4 proc. visų apklausos dalyvių.

Turėdami žemės ūkio paskirties žemės ir nusprendę ją parduoti, 49 proc. apklausos dalyvių pirmenybę teiktų tam, kuris mokėtų daugiau, nepriklausomai nuo pirkėjo tautybės ir pilietybės. 42,5 proc. pirmenybę suteiktų būtent Lietuvos piliečiui, 1,8 proc. – užsieniečiui.

Apklausą Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”. Liepos pradžioje buvo apklausta 1016 Lietuvos gyventojų, kurių amžius - 18 ir daugiau metų. Tyrimas vyko 18 miestų ir 56 kaimuose.

1996 metais Lietuvos Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, leidžiančią užsienio šalių piliečiams pirkti Lietuvoje ne žemės ūkio paskirties žemę. Dabar vyksta diskusija dėl leidimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Vyriausiojo derybininko dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), UR viceministro Vygaudo Ušacko nuomone, apklausa labai aiškiai parodė, jog tikinčiųjų, kad Lietuvos žemės ūkis gali būti sužlugdytas dėl ekonominių priežasčių, yra mažuma, todėl išryškėjęs didesnės dalies pasipriešinimas žemės pardavimui yra akivaizdus ekonominių argumentų ir informacijos stokos rezultatas.

“Jeigu pradedama kalbėti ekonominių argumentų kalba, Lietuvos visuomenė iš tikrųjų nebijo ekonominės konkurencijos iš ES, suvokdama, kad šalies ekonomika ir žemės ūkis turi daugybę problemų”, pažymėjo V. Ušackas, komentuodamas apklausos rezultatus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Po liberalų sprendimo – kukli R. Šimašiaus žinutė feisbuke (211)

Liberalų sąjūdis ryžosi pašalinti iš partijos buvusį Seimo narį Šarūną Gustainį ir paragino trauktis visus narius, kuriems pareikšti įtarimai. Šiuo metu įtarimai „MG Baltic" ir Eligijaus Masiulio byloje pareikšti Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, kuris pranešė besitraukiantis iš partijos, bet ne Seimo.

D. Trumpas giria Lietuvos įsipareigojimą didinti gynybos biudžetą (66)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Lietuvos įsipareigojimą didinti gynybos biudžetą ir kitąmet krašto apsaugai skirti NATO numatytą 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto rodiklį.

V. Gapšys tapo specialiuoju liudytoju dar vienoje byloje (22)

Buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys tyrime dėl dabar buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Ritos Aliukonienės turi specialiojo liudytojo statusą, BNS patvirtino Specialiųjų tyrimų tarybos atstovė spaudai Renata Endružytė.

Politinės korupcijos byla: ką žinome? (36)

Teisėsaugai koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pareiškus įtarimus Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, BNS pateikia svarbiausius žinomus faktus apie šį tyrimą.

V. Matijošaičio bendražygę klampina rinkliavos mokykloje (288)

Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė, „Vieningo Kauno“ narė dr. Virginija Rupainienė sulaukė nemalonumų – dėl mokykloje esą vykdomų rinkliavų apskųsta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) bei Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM).