Lietuviai žemę parduotų tam, kuris mokėtų daugiau

 (8)
Daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad leidimas užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje pritrauktų daugiau užsienio investicijų, padidintų galimybes modernizuoti žemės ūkį bei sukurtų daugiau darbo vietų.
Landscape
51,8 proc. respondentų mano, kad leidimas užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sudarytų palankias sąlygas Lietuvos gyventojams pelningai parduoti turimą žemę. Šiam teiginiui nepritaria 36,6 proc. apklausos dalyvių.

59,9 proc. apklaustųjų pritaria nuomonei, kad leidimas užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemę į šalį pritrauktų daugiau užsienio investicijų ir padidintų galimybes modernizuoti žemės ūkį, 61,3 proc. respondentų mano, kad tai sukurtų daugiau darbo vietų kaime.

Šiems teigiams atitinkamai nepritaria 29,1 proc. ir 31,4 proc. apklausos dalyvių.

60,6 proc. gyventojų mano, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams nėra veiksmingas, nes yra daug būdų jo nesilaikyti. Nepritariančiųjų tokiai nuomonei yra 19,7 proc.

36 proc. apklausos dalyvių pasisako už tai, kad ir lietuviams, ir užsieniečiams būtų suteiktos vienodos teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Manančiųjų, kad lietuvių ir užsieniečių teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės neturi būti suvienodintos, yra 58,4 proc. visų apklausos dalyvių.

Turėdami žemės ūkio paskirties žemės ir nusprendę ją parduoti, 49 proc. apklausos dalyvių pirmenybę teiktų tam, kuris mokėtų daugiau, nepriklausomai nuo pirkėjo tautybės ir pilietybės. 42,5 proc. pirmenybę suteiktų būtent Lietuvos piliečiui, 1,8 proc. – užsieniečiui.

Apklausą Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”. Liepos pradžioje buvo apklausta 1016 Lietuvos gyventojų, kurių amžius - 18 ir daugiau metų. Tyrimas vyko 18 miestų ir 56 kaimuose.

1996 metais Lietuvos Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, leidžiančią užsienio šalių piliečiams pirkti Lietuvoje ne žemės ūkio paskirties žemę. Dabar vyksta diskusija dėl leidimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Vyriausiojo derybininko dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), UR viceministro Vygaudo Ušacko nuomone, apklausa labai aiškiai parodė, jog tikinčiųjų, kad Lietuvos žemės ūkis gali būti sužlugdytas dėl ekonominių priežasčių, yra mažuma, todėl išryškėjęs didesnės dalies pasipriešinimas žemės pardavimui yra akivaizdus ekonominių argumentų ir informacijos stokos rezultatas.

“Jeigu pradedama kalbėti ekonominių argumentų kalba, Lietuvos visuomenė iš tikrųjų nebijo ekonominės konkurencijos iš ES, suvokdama, kad šalies ekonomika ir žemės ūkis turi daugybę problemų”, pažymėjo V. Ušackas, komentuodamas apklausos rezultatus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai pareikalaus geležinės kantrybės (19)

Šiomis dienomis nesinorės net nosies kišti laukan: pūs smarkus vėjas, dangų gaubs lietumi besitaškantys debesys.

Socialinės problemos – grėsmė valstybės saugumui (37)

Radikalių politinių veikėjų iškilimas JAV ir Europoje rodo, kad negebama spręsti įvairių socialinių problemų, ir, jei tam nebus skiriama reikiamo dėmesio, gali kilti rimtų grėsmių šalių saugumui. Taip projekto „Lietuva3“ diskusijoje „Saugumas transformacijų laikais: nuo valstybės iki tavęs“ kalbėjo tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių ekspertė Merilando universiteto mokslininkė ICONS projektui Eglė Murauskaitė.

B. Jelcino bendražygis: Rusija vis dar serga imperializmo liga (131)

Buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino bendražygio Genadijaus Burbulio teigimu, nors prieš 25 metus pavyko taikiai išardyti SSRS, Rusija iki šiol neatsikratė imperialistinio sindromo.

Teismo sprendimą Vijūnėlės dvaro byloje paskelbs dar šiemet (18)

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Generalinės prokuratūros skundą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose statybų.

Tarptautinio sąjungininkų bataliono priėmimas Lietuvai kainuos 5,8 mln. eurų (322)

Vokietijos vadovaujamo tarptautinio sąjungininkų bataliono priėmimas Lietuvoje kainuos maždaug 5,8 mln. eurų - infrastruktūros paruošimo darbus Rukloje ir Linkaičiuose ketinama baigti kitų metų pradžioje.