Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO) pradėjus nagrinėti paraiškas dėl kompensacijų už per nacistinės Vokietijos gyvavimą prarastą turtą, Lietuvos gyventojai, pretenduojantys į šias kompensacijas, turi iki šių metų rugpjūčio 11 dienos pateikti paraiškas.
Tai trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė TMO Vokietijos priverstinio darbo kompensacijų ir holokausto aukų kompensacijų programų direktoriaus pavaduotojas Delbertas Fieldas (Fyldas).

Jo teigimu, kompensacijas turi teisę gauti asmenys, kurie prarado turtą nacionalsocialistų režimo metu, tiesiogiai dalyvaujant Vokietijos įmonėms, ir kurie anksčiau negalėjo dalyvauti Vokietijos vyriausybės kompensacijų ar turto grąžinimo programose. "Tai paskutinė išskirtinė turinčių teisę gauti kompensacijas pareiškėjų galimybė", - pabrėžė D.Fieldas.

Pasak D.Fieldo, pareiškėjams būtina įrodyti, kad turtas buvo prarastas dėl tiesioginio Vokietijos bendrovės dalyvavimo ir kad jie negalėjo paduoti paraiškos pagal ankstesnes Vokietijos kompensacijų programas. Tačiau jis teigė nežinąs, kiek Lietuvoje gali būti piliečių, pretenduosiančių į šią kompensaciją.

Vokietijos Fondo įstatymas, įsigaliojęs pernai rugpjūtį, numato, jog TMO bus programos partnerė ir atsakinga už visų aukų, įskaitant ir žydus, paraiškų iš viso pasaulio dėl kompensacijų už prarastą turtą nagrinėjimą.

Kompensacijų už nacionalsocialistų režimo metu prarastą turtą programai iš viso numatyta skirti 200 mln. Vokietijos markių. Įpėdiniai bei religinės bendruomenės taip pat turi teisę į kompensacijas.

Pasak D.Fieldo, pirmiausia kompensacijos bus išmokamos asmenims, kurie prarado turtą nacionalsocialistų valdymo laikotarpiu, nes buvo persekiojami dėl rasės, politinių įsitikinimų, tikėjimo ir ideologijos. Religinės bendruomenės ir organizacijos, kurios prarado turtą, taip pat gali kreiptis dėl kompensacijų.

TMO taip pat yra viena organizacijų, dalyvaujanti pernai sausį pasiektos Kompensacijų mokėjimo sutarties tarp Šveicarijos bankų ir likusių gyvų holokausto liudininkų vykdyme. Lietuviai taip pat gali pretenduoti į šią kompensaciją.

TMO holokausto aukų kompensacijų programa skirta kompensuoti nacių persekiojimo aukoms - čigonų tautybės, Jehovos liudytojams, homoseksualams, psichiškai ar fiziškai neįgaliems asmenims.

Pareiškėjai yra suskirstyti į tris grupes - persekiotus asmenis, kurie dirbo vergišką darbą Vokietijos bendrovėse arba nacių režimui (I-oji vergiško darbo kategorija) arba dirbo Šveicarijos bendrovėse ar jų filialuose, nepriklausomai ar tie asmenys buvo persekiojami, ar buvo numatyta juos persekioti (II-oji kategorija).

III-ajai, pabėgėlių kategorijai, priklauso persekioti asmenys, kuriems nebuvo leista įvykti į Šveicariją arba kurie buvo sulaikyti, ir, būdami pabėgėliai, patyrė prievartą ar kitokį netinkamą elgesį Šveicarijoje nuo 1933 metų sausio 1 dienos iki 1945 metų gegužės 9 dienos.

Visų trijų kategorijų aukų įpėdiniai gali kreiptis dėl kompensacijos, jeigu auka mirė po 1999 metų vasario 16 dienos. TMO tikisi, kad pagal Holokausto aukų kompensacijų programą iš viso bus gauta nuo 20 tūkst. iki 25 tūkst. paraiškų ir pareiškėjams bus išmokėta maždaug 20-25 mln. JAV dolerių (80-100 mln. litų).

Paraiškas pagal I vergiško darbo kategoriją reikia paduoti iki šių metų rugpjūčio 11 dienos, o pagal II ir pabėgėlių kategorijas - iki šių metų rugsėjo 30 dienos.

TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad remiantis šia programa, laiškai su informacija jau išsiuntinėti 8 tūkstančiams Lietuvos piliečių. Paraiškų anketas ir informaciją galima gauti TMO skyriuje Vilniuje, taip pat gali kreiptis pagalbos telefonu Vilniuje 62 48 97.

Lietuvos gyventojai jau turėjo galimybę kreiptis kompensacijų už už priverstinius darbus reichui. Pernai vasarą Vokietijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo remiantis, kompensacijos Lietuvos piliečiams už priverstinius darbus reichui bus mokamos per Rusijoje veikiantį fondą.

Šiuo metu Lietuva derasi su Vokietija, kad kompensacijos būtų mokamos tiesiogiai, be tarpininkų. Pernai Lietuvai ir Austrijai pavyko susitarti, kad Austrijos vyriausybės kompensacijos Lietuvos piliečiams bus išmokamos tiesiogiai, per Lietuvos finansines institucijas.

Kaip žinoma, per Antrąjį pasaulinį karą Austrija buvo nacistinio reicho dalis, ir į jos teritoriją priverstiniams darbams buvo atvežti tūkstančiai svetimšalių. Iš viso karo metais Trečiajame reiche buvo 7,6 mln. svetimšalių darbininkų iš 20 valstybių.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 10 tūkst. žmonių, privertinai dirbusių Trečiajame reiche ir turinčių teisę gauti kompensacijas. Lietuvos gyventojai pradėti gabenti darbams į Vokietiją 1942 metų sausio 28 dieną. Per trejus karo metus išvežta, skirtingais vertinimais, 51-70 tūkst. žmonių.

Prievarta dirbo ir koncentracijos stovyklose kalėjo 30 tūkst. Lietuvos piliečių, tarp jų - 10 tūkst. žydų. Karo pabaigoje išlaisvinimo sulaukė tik apie 20 tūkst. lietuvių ir 2-3 tūkstančiai žydų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Už mokesčių mokėtojų pinigus – kelias į niekur (40)

Kėdainių rajono pakraštyje esančiame Miegėnų kaime verda aistros – gyventojai nesuvokia, kam...

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (379)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Įspūdinga sulaikymo operacija Kaune: vyras įtariamas žmogžudyste (1)

Pirmadienį DELFI skaitytojas atsiuntė nuotraukas ir vaizdo įrašą iš įspūdingo sulaikymo. Kaune...

Kūdikį pražudęs Ramzis keliasi naujam gyvenimui: jau spėjo pasirodyti vestuvėse (5)

Po patirto šoko ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo kūdikis, dobermano Ramzio gyvenimas...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (696)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Tomas Vosylius. Superkova ar cirkas už didelius pinigus? (15)

Interneto platformoje „Sporto namai“ kiekvieną dieną savo jausmais, mintimis ir rūpesčiais...

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (5)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris...

Lietuvoje įspėjama apie apgaulingą žinutę: neatidarykite „Facebook“ nuorodos (4)

Bendraujantys socialiniu tinklu „Facebook“ pastaruoju metu galėjo sulaukti žinutės, kuri neva...

5 patarimai, kaip supjaustyti svogūną be ašarų (16)

Be svogūnų neapsieina beveik nė vienas rimtesnis patiekalas, jie kaip niekas kitas papildo ir...

Darbdavys sugalvojo būdą tikrinti, kiek laiko darbuotojai praleidžia darbo vietoje (17)

Didžiosios Britanijos bankas „ Barclays “ įrengė įtaisus, per kuriuos stebi, kiek laiko...