Lietuviai nepasitiki ne tik politikais, bet ir vieni kitais

Lietuvių nepasitikėjimas politikais ir politinėmis partijomis mokslininkų nebestebina, tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvos piliečiai nepasitiki net vienas kitu. Paklausti, ar apskritai galima pasitikėti dauguma žmonių, net 43,3 proc. žmonių manė, kad bendrapiliečiai pasitikėjimo neverti, 38,2 proc. svarstė, kad dauguma žmonių esant progai stengtųsi jais pasinaudoti, be to, daugiau nei trečdalis visais klausimais nuomonės neturėjo.

Tokius duomenis atskleidė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikta Lietuvos visuomenės nuomonės apklausa.

„Jei reikėtų išskirti kelis svarbiausius Lietuvos visuomenės požiūrių bruožus, tai tarp jų nedvejotinai patektų nepasitikėjimas politikais ir politika, bei gana žemas socialinis pasitikėjimas, ypač, jei palygintume su Šiaurės Europos šalimis. Kaip tik politinis pasitikėjimas yra demokratinės politinės kultūros pamatas, o pilietinei kultūrai ne mažiau svarbu socialinis pasitikėjimas. Nei viena, nei kita dabartinėje Lietuvoje nėra brandžios ar kokybiškos“, - teigia politologas Algis Krupavičius.

Lietuvius kamuoja baimė, kad juos išnaudos

Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai akivaizdžiai liudija, kad Lietuvoje žmonės nepasitiki savo bendprapiliečiais arba šiuo klausimu nuomonės neturi. Tarkime, 14,8 proc. apklaustųjų manė, kad su kitais žmonėmis reikia būti itin atsargiam, 28,5 proc. taip pat pateisino atsargumą, 40,8 proc. žmonių nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Nepritarimą, kad su žmonėmis reikia būti atsargiam, išsakė tik 13,6 proc. gyventojų, stiprų nepritarimą – 2,3 proc. Iš esmės tai reiškia, kad kitais žmonėmis iš esmės pasitiki tik 15,9 proc. Lietuvos gyventojų.

Jaunimo amžiaus grupėje nuo 15 iki 24 metų pasitikėjimas buvo vienas menkiausių: kad kitais žmonėmis galima pasitikėti manė vos 14 proc. šio amžiaus žmonių. Tuo tarpu vyresni nei 65 metų gyventojai kitais žmonėmis pasitikėjo dažniau, šoje amžiaus grupėje pasitikintieji sudarė 20 proc. respondentų.

Lietuvoje gyventojai lygiai taip pat bijo, kad bendrapiliečiai esant progai nevengs jais pasinaudoti. Pavyzdžiui, klausiami, ar, jų nuomone, dauguma žmonių būtų linkę jais naudotis, net 11,6 proc. gyventojų su tuo sutiko itin tvirtai, 26,6 proc. taip pat išsakė tokią baimę. Kad žmonės pasitaikius progai nesistengtų naudotis savo bendrapiliečiais, manė tik 19,4 proc. respondentų, o dar 42,4 proc. apklaustųjų su teiginiu apie naudojimąsi nei sutinka, nei nesutinka.

Jūsų nuomone, apskritai dauguma žmonių galima pasitikėti, ar su žmonėmis reikia būti labai atsargiam? „Labai pritariu“ ir „pritariu“ reiškia, kad su žmonėmis reikia būti atsargiam, „nepritariu“ ir „labai nepritariu“ reiškia, kad žmonėmis galima pasitikėti.

Kaip Jūs manote, ar dauguma žmonių, progai pasitaikius, stengtųsi Jumis pasinaudoti, ar stengtųsi būti sąžiningi su Jumis? „Labai pritariu“ ir „pritariu“ reiškia, kad dauguma žmonių stengtųsi pasinaudoti bendrapiliečiu, „nepritariu“ ir „labai nepritariu“ - kad dauguma žmonių rinktųsi būti sąžiningi. 

Visi politikai dirba tik sau?

Lietuvoje tvyrantis nepasitikėjimas bendrapiliečiais yra gana įsišaknijęs, tačiau pasitikėjimas politikais iš viso siekia rekordines žemumas: vos 6,2 proc. apklaustų gyventojų sakė tikį, kad žmonės, dirbantys valdžioje, elgiasi teisingai, net 72,7proc. tam nepritarė.

Maža to, net 82,3 proc. Lietuvos žmonių mano, kad politikai ateina į valdžią tik dėl asmeninės, naudos ir tik 5,7 proc. gyventojų mano priešingai.

Tačiau politologo A. Krupavičiaus teigimu, pastebėta, kad pasitikėjimas politkais ir valdžia beveik neturi jokio priežastinio ryšio su pasitikėjimu arba nepasitikėjimu bendprapiliečiais. Tas iš esmės visuomenėse galimas ir toks variantas, kad politikais nepasitikima, o piliečiais pasitikima, ir atvirkščiai.

Dažniausiai galime tikėti tuo, kad žmonės, dirbantys valdžioje, elgiasi teisingai. 

Dauguma politikų užsiima politika tik dėl asmeninės naudos. 

A.Krupavičius: individualizmą Lietuvoje suformavo sovietinė baimė ir liberali rinka

KTU mokslininkas, politologas A. Krupavičius teigia, kad tarpusavio nepasitikėjimas mūsų visuomenėje susiformavo dėl dviejų priežasčių: sovietiniu laikotarpiu kaustytos baimės, paskatinusius žmones pasitikėti tik savimi ir pačiais artimiausiais žmonėmis, bei nepriklausomybės metu diegtų liberali vertybės, pabrėžusios individualumą ir privačios iniciatyvos svarbą.

„Turime atomizuotos visuomenės praeitį ir dabartį. Sovietinėje visuomenėje taip pat trūko visuomeninių ryšių, asociacijų, dalyvavimo kolektyviniuose sprendimuose. O dabar, kai Lietuvoje vystosi laisva rinka, kapitalizmas, vėl akcentas krypsta individualizmo link, nes kapitalizmo įdiegimas vyko su liberalizmo vėliava, pabrėžiančia individualumą,ir privačią iniciatyvą. Taigi individualizmas dar sustiprėjo“, - teigė A. Krupavičius.

Pasak mokslininko, Lietuvos visuomenė itin skiriasi nuo Skandinavijos valstybių visuomenių, kurios yra labai bendruomeniškos, o jos nariai vieni kitais pasitiki ir tiki.

„Jeigu reikšmingi sprendimai būtų priimami įmanomai žemiausiame lygyje, nebūtų mūsų valstybė tokia centralizuota, tai ir pasitikėjimas didėtų, formuotųsi dalyvavimo bendruomenių gyvenime įgūdžiai, visuomenė keistųsi. Dabar Lietuvoje vyrauja centralizuotas valdymas“, - DELFI sakė mokslininkas.

Tačiau, anot jo, pastaruoju metu regimi maži pilietinės visuomenės daigai: žmonės truputį po truputį yra linkę į bendras veiklas, dalyvauja įvairiose akcijose, domisi viešaisiais reikalais.

Klausiamas, ar, jo nuomone, po kokių penkiasdešimties metų Lietuvos visuomenėje kas nors keisis, A. Krupavičius sakė, kad tai tikėtina, mat vystymasis yra cikliškas – po individualizmo dominavimo paprastai atsirita kolektyvinių vertybių banga.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 m. gruodį- 2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.