Lietuviai mažiau remia narystę ES ir NATO nei kaimynai

 (2)
Lietuvos gyventojai pritaria šalies siekiams tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, tačiau euroatlantinės integracijos šalininkų gretos Lietuvoje retesnės, negu kaimyninėse Baltijos šalyse.
Tai rodo visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko Lietuvos bendrovė "SIC rinkos tyrimai" kartu su partneriais Estijoje ir Latvijoje.

Anot tyrimų rezultatų, labiausiai tarp Baltijos valstybių Europos integraciją remia Latvijos gyventojai, stojimą į NATO - Estijos gyventojai.

Paklausti, kokią nuomonę turi apie Lietuvos prisijungimą prie Europos Sąjungos, 29,4 proc. respondentų Lietuvoje atsakė pritarią šiam siekiui.

Dėl Lietuvos narystės ES "greičiau pritaria nei nepritaria" 12,4 proc. respondentų, "greičiau nepritaria nei pritaria" - 19 proc. apklaustųjų.

Lietuvos narystei ES visiškai nepritaria 17,3 proc. apklaustųjų. Nežinojo atsakymo 21,8 proc. apklaustųjų.

"SIC rinkos tyrimų" apklausos rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad jeigu referendumas dėl narystės ES Lietuvoje vyktų dabar, jo rezultatus lemtų neapsisprendusiųjų balsai.

Kaip žinoma, kad referendume būtų pritarta narystei ES, už tai privalės pasisakyti daugiau kaip 50 proc. turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų.

Anot apklausos, Lietuvos narystei NATO besąlygiškai pritaria 26,2 proc. respondentų.

"Greičiau pritaria nei nepritaria" 12,7 proc. apklaustųjų, "greičiau nepritaria nei pritaria" - 13,6 procento.

Tuo tarpu NATO siekiams nepritaria 22,4 proc. apklaustųjų, daugiau kaip ketvirtadalis (25,1 proc.) nežino atsakymo.

"SIC rinkos tyrimų" apklausa surengta 2000 metų lapkričio 13-19 dienomis.

Jos metu apklausta 518 atsitiktinai atrinktų visos Lietuvos gyventojų, kuriems yra 15-74 metai. Apklaustieji respondentai savo pagrindinėmis socialinėmis demografinėmis charakteristikomis atitinka visos Lietuvos gyventojų proporcijas. Maksimali statistinė duomenų paklaida 4,4 %.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

A. Veryga surado viceministrę (11)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandą papildė nauja sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, atrinkta per viešąją atranką, kurios metu kandidatai teikė savo kandidatūras į viceministro ir patarėjo pareigas, rašoma pranešime spaudai.

Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas (6)

Valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Socialdemokratų partija – greičiausiai ir toliau liks dirbti kartu, nors jų santykiai banguos.

Kultūros ministerija siūlo riboti teatrų vadovų kadencijų skaičių (27)

Teatrams ir koncertinėms įstaigoms turėtų vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, pareigas jie galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, siūlo Kultūros ministerija.

Kiek tiksliai pinigų turi sumokėti „Sodra“, kai susergame? (24)

Nuo trečios dienos susirgusiam dirbančiam žmogui pradeda mokėti „Sodra“, ligos pašalpa (nuo 2015 m.) siekia 80 proc. atlyginimo dydžio. Skamba neblogai, kol pats nesusergi ir negauni pašalpos, teigia kai kurie dirbantieji. Anot jų, kai kuriais atvejais susirgęs iš tiesų gauni gerokai mažiau.

Jau svarstomas tikėtinas scenarijus Europai (29)

Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas.