63 metų moteris – gyvas pavyzdys, kaip turint didžiulį darbo stažą, visą gyvenimą dirbant ir pasiekus karjeros dėl priežasčių, kurios nuo žmogaus nepriklausė, likus keleriems metams iki pensijos galima likti prie suskilusios geldos.
Visą gyvenimą sąžiningai mokesčius mokėjusi Laimutė (pavardė redakcijai žinoma - DELFI) priešpensiniame amžiuje buvo priversta sutikti dirbti už minimumą, o visa kita gauti vokelyje, antraip būtų išlėkusi iš darbo.
Netrukus įmonė bankrutavo. Per krizę sumažinus išmokas bedarbiams 43 metų darbo stažą turinti moteris gaudavo ne 1040 litų išmoką, o tik 650 litų per mėnesį.
Neišvengė ir pensinio amžiaus ilginimo pasekmių, dėl kurių buvo priversta išeiti į išankstinę pensiją. Darbdaviams kliuvo moters amžius.
Dirbti pradėjo 15 metų: tėtis mirė, mama atgulė ant patalo
Po tėvelio mirties Laimutės mama atgulė ant patalo, šeimoje dar buvo broliukas, tad ji nuo 15 metų privalėjo pradėti dirbti. Įsidarbino gamykloje, tuo pačiu vakarinėje mokykloje mokėsi, vėliau darbą derino su studijomis, motinyste.
„Buvo sunku, bet nesigailiu, kad 20-metė tapau mama. Su vyru jau per 40 metų drauge gyvename“, - pasidžiaugė tauragiškė. Skaudina tik valstybės požiūris į žmogų, kad visą gyvenimą dirbęs ir mokesčius mokėjęs gali tapti įstatymų įkaitu.
„Sąžiningai dirbdami žmonės iš savo uždarbio per mokesčius iš atlyginimo perveda tam tikrą procentą pinigėlių į Garantinį fondą. Jei įmonė, kurioje dirba, bankrutuoja ar žmogų atleidžia darbdavys, jis kreipiasi į Darbo biržą. Atsitiko taip ir man“, - pasakojo ponia Laimutė.
Iš paskutinės darbovietės moteris išėjo „abiejų pusių sutarimu, su vieno mėnesio išmoka“, nes darbdavys užsiminė apie bendrovei teismo sprendimu iškeltą bankrotą.
Oraus gyvenimo neužsidirbo – tik puokštę ligų?
Iš karto po to ponia Laimutė kreipėsi į Tauragės Darbo biržą. „Mane informavo, kad vieną mėnesį nemokės nieko, nes verslininkas man už vieną mėnesį jau sumokėjo. Ši žinia nenustebino, nes puikiai žinojau, kokie yra įstatymai“, - sakė vadovaujantį darbą dirbusi pašnekovė.
Moteris pasiskaičiavo, kad per mėnesį išmokų turėtų gauti 1040 litų, tačiau krizės proga socialinės išmokos mažėjo ir ji gavo kur kas mažiau – po 650 litų per mėnesį.
Į Tauragės Darbo biržą ji kreipėsi 2011 kovą, jau turėdama 43 metų darbo stažą. Ponios Laimutės amžius tuomet siekė 58,5 metų, tad iki pensijos buvo likę, tik pusantrų.
Ieškojo darbo, norėjo dar būti reikalinga, bet pateikus dokumentus ar CV būsimieji darbdaviai tik pažadėdavo paskambinti.
„Kaip tik tuomet prasidėjo kalbos apie pensinio amžiaus ilginimą. Aš gimusi 1952 gruodžio 14 dieną, tad tikėjausi, kad man bus suteikta senatvės pensija 2013 metų balandžio 14-ąją. Pagal naują skaičiavimą teisė išeiti į pensiją nusikėlė keturiais mėnesiais vėliau. Gegužę Darbo birža baigė mokėti pinigėlius, į užtarnautą poilsį išėjusio vyro pensiją taip pat sumažino, kaip ir kiekvienam senjorui, nors jo darbo stažas 46 metai“, - pasakojo DELFI pašnekovė, vardydama, kokių sunkumų per gyvenimą jos šeimai teko patirti, o dabar dar liko be normalių pajamų ir su puokšte ligų.
Dirbtinai nuskriausti
Moteris jaučiasi nepelnytai nuskriausta ir klausia, kada bus pradėti grąžinti per krizę nurėžti pinigai žmonėms, kurie ne savo noru ėjo į Darbo biržą? „Juk mes dirbome ir mokėjome socialinio draudimo mokesčius, taip pat Garantiniam fondui“, - argumentuoja Laimutė ir pateikia savo skaičiavimus.
Jeigu iki 2009-12-31 Socialinio draudimo išmokos tokiems žmonėms, kaip ji, buvo 1040 litų per mėnesį, o per krizę buvo sumažintos iki 650 litų, Sodra jai skolinga po 400 litų per mėnesį arba dabartiniais pinigais po 115,85 eurus.
„Aš ir daugelis Lietuvos piliečių esame dirbtinai nuskriausti. Dabar didelį darbo stažą turėjusiems žmonėms vėl išmokama po 1041 litų per mėnesį arba 302 eurus. Atsiskaitykite su žmonėmis, kurie ilgai dirbo ir sąžiningai iš savo asmeninio uždarbio pildė Garantinį fondą ir Darbo biržos biudžetą. Tai visų žmonių uždirbti pinigėliai“, - primena Tauragės gyventoja.
Kaip paskaičiavo moteris, per 10 mėnesių jai buvo neišmokėta 1158,50 eurų.
Laimutė dėl to kreipėsi į Seimo narį Naglį Puteikį, teigdama, kad valdžios atstovai jai skolingi šią sumą ir klausdama, ar planuojama svarstyti šį klausimą.
Ar Laimutė atgaus pinigus?
„Europos Komisija labai aiškiai parašė, kad Lietuva iš Europos Sąjungos valstybių tuo akivaizdžiai išsiskiria iš visų kitų šalių. Naštą užkrovė ant skurdžiausių, o ne ant turtingiausių. Oficiali statistika rodo, kad turtingi žmonės per krizę pralobo, gavo 1,5 mlrd. daugiau nei iki krizės, o neturtingiausi gyventojai 2 mlrd. mažiau“, - pabrėžė Seimo narys.
Dėl Laimutės politikas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją klausdamas, ar normalu, kad tokie žmonės, kaip 43 metų darbo stažą turinti mūsų istorijos herojė, gyvenanti sąžiningą ir dorą gyvenimą, neturinti žalingų įpročių – skursta. Atsakymo ko kas nėra.
Tačiau pagrindinis klausimas – ar tauragiškei bus kompensuota išmokų dalis, kuri buvo nurėžta per krizę?
„Šita žmonių kategorija iš tiesų likusi už borto, nes sumažintos pensijos kompensuojamos, o nubrauktų nedarbo išmokų dalis – ne. Dėl to laukiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo. Jeigu ji parašys, kad tai – normalu, Seime rinksime parašus ir registruosime įstatymo projektą, bandydami siekti, kad tokiems žmonėms, kaip Laimutė, būtų ištaisyta ne tik finansinė, bet ir moralinė skriauda. Ši moteris juk mato, skaito, kaip kompensuojamos pensijos pensininkams, o ji lieka už borto“, – pakartojo N. Puteikis.
Pasak jo, jeigu DELFI pašnekovė būtų didelės korporacijos vadybininkė, sąžiningai mokėjusi įnašus papildomam pensiniam draudimui ir staiga to privataus pensinio fondo valdyba dvigubai sumažintų išmokas, kurios buvo numatytos sutartyje, kiltų milžiniškas skandalas. Būtų pasitelktos advokatų kompanijos ir pensijų fondas bankrutuotų, nes vieni klientai nutrauktų sutartis, o kiti nebesudarinėtų naujų.
„Tuo tarpu valstybė, Laimutės atveju, pirko iš jos draudimą, tačiau per krizę jos sąskaita išsisprendė savo problemas“, – mano Seimo narys.
