Taip situaciją Kijeve apibūdina daugiau nei penkmetį Ukrainos sostinėje gyvenanti lietuvė. Jos ukrainietis vyras jau keletą mėnesių kovoja Maidane, o dėl saugumo visur su savimi nešiojasi bytą.
Baimindamasi dėl šeimos saugumo, su DELFI kalbėjusi lietuvė neleido viešai skelbti savo pavardės.
– Kaip viskas atrodo būnant Kijeve?
– Naktis tarsi buvo rami, dabar susirėmimai vėl suaktyvėję. Aš Maidane nebūnu, nes auginu vaiką, o ten nesaugu. Maidane būna mano vyras, draugai, visas žinias gaunu iš jų. Atsiprašau, susijaudinau, ką tik mačiau tiesioginius vaizdus iš Maidano, kaip žuvo žmonės ir juos uždengė.
Daug sužeistųjų, nematau jokių paliaubų. Gyvenu netoli miesto centro, kairiajame Dniepro upės krante. Matau dūmų kamuolius, per juos dešiniojo upės kranto beveik nematyti. Šūvių negirdžiu, bet vos pabudusi, net neįsijungusi kompiuterio, pro langą galiu matyti, kas vyksta. Liūdna. Nežinau, kuo viskas baigsis.
Pranešė, kad visur ant stogų Maidane įsitaisę snaiperiai, „Globus“ prekybos centro požeminėje perėjoje daug „Berkut“ karių. Tvirtinamos barikados, žmonės renkasi. Labai neramu. Metro neveikia, daug kas nedirba. Vakar skambino draugai ir skundėsi, kad Kijevas užblokuotas – stovi automatais ginkluoti milicininkai ir faktiškai praleidžia tik tuos, kurie parodo pasus, o juose yra registracijos žyma. Dauguma į Kijevą atvažiuoja aplinkkeliais per miškus, kaimus. Žinau, kad stabdomi iš Vakarų Ukrainos į Maidaną važiuojantys autobusai – žmonės areštuojami postuose už miesto.
Dėl saugumo vakar ir šiandien vaiko neleidome į darželį. Mes esame kitame krante, tačiau ir mūsų rajone matyti grupės tituškų – sportinės išvaizdos bytomis apsiginklavusių vyrukų. Dėl to ir prašoma vaikų, moterų likti namuose.
– Kaip jaučiatės į Maidaną išleisdama vyrą?
– Aišku, nėra ramu, bet visi vyrai eina. O kas daugiau eis? Ir namuose vyras nešiojasi geležinę vadinamąją bytą. Jis visur ją nešasi – nežinai, kur gali būti užpultas. Juk žurnalistas (laikraščio „Vesti“ žurnalistas Viačeslavas Veremėjus - DELFI) žuvo, kai, parengęs reportažą, važiavo taksi. Taksi sustojo sankryžoje, prilėkė tituškos, pradėjo siūbuoti automobilį, ištraukė visus tris keleivius, sumušė ir žurnalistui iššovė į pilvą. Nesaugu.
Automobilio prie namų nelaikome – aktyviai Maidano veikloje dalyvavusiems draugams, kurie vežė maistą, malkas, aukojo pinigus, sudegino automobilį. Įmetė Molotovo kokteilį ir automobilis supleškėjo per kelias minutes. Kitiems draugams iškeltos bylos, atimti automobiliai, nežinome, ar juos grąžins. Situacija įtempta ir nelinksma.
– Ko Maidane tikisi Jūsų vyras ukrainietis? Kaip gali toliau rutuliotis situacija?
– Niekas nežino. Vadinamuoju Ukrainos garantu – Viktoru Janukovyčiumi – jau niekas nebetiki. Turiu draugų, kurie du mėnesius dieną dirbdavo, o naktį būdavo Maidane. Tai buvo taikiuoju periodu. Ne kiekvieną naktį, bet ir dabar jie ten būna.
Jie man sako, kad trauktis nebeturi kur – jei jie pasitrauks, viskas – bus sukišti į kalėjimus. Jie nebebijo net mirties, nusiteikę labai ryžtingai ir stovės iki galo. Milicija gaudo atvažiuojančius taksi, automobiliai, kurie atveža protestuotojus, tiesiog sudaužomi.
Spauda praneša apie 25 žuvusius – šiandien skaičiau, kad žuvusių daugiau. Daug dingusių be žinios, jų suskaičiuoti kol kas niekas negali. Girdėjau, kad daug kas iš aktyvistų važiuoja į ligonines, kad nuo milicijos apsaugotų tuos, kurie operuoti, netekę akių, sužeisti į krūtinę. Milicija atvažiuoja į ligoninę ir juos išsiveža tiesiog atjungdami nuo gyvybei svarbų aparatų. Aišku, daug nepatikrintos informacijos.
Tikrai netikiu, kad viskas baigsis labai taikiai. Žmonės dabar jau kovoja nebe už Europos Sąjungą (ES), kaip buvo lapkritį, kada prezidentas nepasirašė Asociacijos su ES sutarties. Dabar jau žmonės kovoja už laisvę ir stovės iki galo. Greičiausiai bus ir daugiau aukų.
– Dalis apžvalgininkų ir politikų sako, kad Ukraina atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio. Ką Jūs apie tai manote?
– Kai manęs draugai to paklausia, pasakau, kad nežinau, kas yra pilietinis karas. Manau, kad karas jau vyksta – jeigu tiek aukų, jeigu žmonės yra tiesiog stabdomi gatvėje, grobiami, mušami, žudomi, luošinami, tai ar čia ne karas? Juk į juos šaudo ne guminėmis kulkomis, kaip Vidaus reikalų ministerija bando sakyti. Iš sužeistųjų ir žuvusiųjų traukiamos kovinės kulkos. Jei čia ne karas, aš nežinau, kas yra karas.
– Daug kritikos dėl vangios reakcijos sulaukė ES. Ar Ukraina tebesitiki ES pagalbos?
– Mano asmenine nuomone, moralinė parama gerai, bet ES turėjo padaryti žymiai daugiau, kad nebūtų tiek mirčių. Manu, ES turėjo įsikišti anksčiau. Moralinė parama reikalinga, bet nepadėjo išvengti aukų.