Istorine vėliava, jo nuomone, galėtų būti įteisinta nuo XV amžiaus naudojama raudona vėliava su raiteliu. Tokia vėliava dar yra vadinama "vytautine" ir jos atsiradimas siejamas su Žalgirio mūšiu.
"Trispalvė buvo kurta kaip tautinė vėliava, bet vėliau ji tapo valstybine. Ji turėtų atgauti tautinės vėliavos statusą", - BNS sakė Rimša.
Tačiau tam reikėtų keisti šalies Konstituciją, kurioje trispalvė įteisinta kaip valstybinė vėliava.
Lietuvoje tautinė vėliava, kaip skiriamasis ženklas, buvo pradėta kurti XX amžiaus pradžioje, o 1918 m. priimtas sprendimas patvirtinti trispalvę - geltonos, žalios, raudonos spalvų - vėliavą.
1922 metų Konstitucijoje tautinė vėliava taip pat buvo patvirtinta ir kaip valstybinė.
Trečiadienį Seime E.A.Rimša dalyvavo Seime atidarytoje dailininko Arvydo Každailio heraldikos darbų parodoje.
A.Každailis yra sukūręs dabartinio Lietuvos valstybės herbo, Prezidento vėliavos, Vilniaus miesto herbo etalonus.
Heraldikos komisijos pirmininko nuomone, Seimas taip pat greta esančio valstybės herbo, galėtų įteisinti Didįjį herbą, kuris būtų naudojamas iškilmingomis progomis.
Pasak E.A.Rimšos, Latvijoje egzistuoja net trys herbai, naudojami skirtingomis progomis.
Didžiojo herbo pavyzdžiui, jo nuomone, galėtų būti dabartinėje Prezidento vėliavoje pavaizduotas herbas.
Prezidento vėliavos abiejose pusėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, iš dešinės laikomas grifono, iš kairės - vienaragio.
Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją.