„Lietuvos atstovai gegužės 9 dieną kariniame parade Maskvos Raudonojoje aikštėje nedalyvaus“, - BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.
Pasak URM, Lietuvos ambasadorius Rusijoje, pagerbdamas Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų atminimą, gegužės 8 dieną drauge su kitais ES ambasadoriais padės gėlių prie Nežinomo kareivio kapo.
Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje į Maskvą vykti atsisakė daugumos Vakarų valstybių vadovai, tačiau dauguma jų į minėjimą delegavo žemesnio rango pareigūnus, daugiausia - ambasadorius.
Du diplomatai iš skirtingų institucijų BNS sakė, kad Lietuva bus vienintelė ES valstybė, kuri nusprendė neatsiųsti net ambasadoriaus. Jungtinėms Valstijoms Maskvoje atstovaus ambasadorius Johnas Tefftas.
„Tai parodo, kaip už užsienio politiką atsakingi Lietuvos pareigūnai vertina Rusijos vaidmenį visoje Europos saugumo architektūroje ir jos veiksmų Ukrainoje pobūdį. Šis vertinimas yra griežtesnis negu daugelio kitų ES šalių,“ - sakė R.Vilpišauskas.
Pasak politologo, skirtingas valstybių narių atstovavimas Maskvoje rodo, kad „koordinacijos iš esmės nebuvo ir ES valstybės narės neturi vieningos pozicijos“.
R.Vilpišausko teigimu, trijose Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos vertinimai yra panašūs, bet „ne kartą yra išsiskyrusios pozicijos dėl taktinių priemonių, kaip geriau dabar plėtoti santykius su Rusija“.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje iki 1953 metų dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas, vadinamas „karu po karo“. Lietuva 1990 metais pirmoji paskelbė atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos.
Pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių minėjime Maskvoje planavo dalyvauti Graikijos premjeras Aleksis Cipras, taip pat Kinijos, Šiaurės Korėjos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Mongolijos, Kubos bei Vietnamo lyderiai.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Maskvą gegužės 10 dieną.