Lietuva - skyrybų rekordininkė, skelbia "Eurostat"

 (596)
Europos Sąjungos (ES) statistikos biuras "Eurostat", paskelbęs tyrimus apie šeimas, įvardijo Lietuvą kaip skyrybų rekordininkę. Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", didžiausias skyrybų rodiklis tarp 25 ES šalių - Lietuvoje ir Čekijoje (po 3,2 tūkstančiui gyventojų) bei Estijoje (3,1), o mažiausias - Italijoje (0,2), Airijoje (0,7) ir Graikijoje (1,1).
Skyrybos, pora
© Corbis/Scanpix

Europos Sąjungos vidurkis - 2,1 skyrybų tūkstančiui gyventojų. 2004 metais čia buvo užregistruota 2 mln. 178 tūkst. vedybų ir 956 tūkst. skyrybų. Bet, Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovės Vlados Stankūnienės nuomone, šie skaičiai nerodo realios situacijos.

Anot jos, skyrybų rodiklis Lietuvoje toks didelis, nes čia dažniau tuokiamasi nei kitose ES šalyse: "Jei žmonės nesituokia - jie ir nesiskiria. Kur kas daugiau skyrybų tarp tų, kurie gyvena nesusituokę, tačiau statistika to neatspindi".

"Eurostat" duomenimis, Latvijoje buvo sudaryta beveik dvigubai mažiau santuokų nei Lietuvoje (atitinkamai 10 ir 19 tūkst.) ir užregistruota daugiau kaip dvigubai mažiau skyrybų (5 ir 11 tūkst.).

Daugiausia vedybų Kipre (7,2 tūkstančiui gyventojų) ir Vokietijoje (7), Maltoje (6), Lietuvoje ir Suomijoje (po 5,6).

Sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, skyrybų priežastys Lietuvoje turi ir vieną specifinį bruožą - čia labai dažnai skyrybų iniciatorės yra moterys. Įvairiuose santuokos etapuose jų pradeda netenkinti vyrų ekonominės arba psichologinės investicijos į santuoką.

Per pastaruosius keliolika metų daugelis buvusių profesijų nunyko, ir nemažai Lietuvos vyrų nesugebėjo persitvarkyti.

Lietuvoje absoliutus skyrybų skaičius pradėjo didėti 1970-ai-siais ir mažai keitėsi. Šiuo metu šimtui santuokų Lietuvoje tenka 57 skyrybos (1995 metais - 46 skyrybos). Dažniausiai skiriamasi didžiuosiuose šalies miestuose ir Visagine.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

„120s“ žinios: NATO vadavietė ir ką darys Lietuva su pabėgėliais (6)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: istorinė akimirka: NATO vadovas atidarė Aljanso štabą Vilniuje, V. Orbanas kirto vokiečiams, tikimasi, kad savivaldybės pabėgėlius pasidalins savanoriškai, orų prognozė ir dienos kadras.

NATO vadovas Vilniuje: turime ruoštis netikėtumams (306)

Lietuvoje ketvirtadienį viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paaiškino, kodėl Aljansas nuo rugsėjo perpus sumažino NATO oro policijos misijos pajėgumus. Šiuo metu pajėgumai liko didesni nei prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, bet mažesni nei buvo per patį karinių veiksmų Ukrainoje piką.

Tikisi, kad savivaldybės pabėgėlius pasidalins savanoriškai pabėgėlius mato kaip atsvarą emigruojantiems lietuviams (157)

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimanta Pabedinskienė viliasi, kad į Lietuvą atvyksiančius pabėgėlius po integracinio periodo Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje savivaldybės pasiskirstys savanoriškai.

Profesorius iškėlė klausimą, kuris tikrai suerzins lietuvius (289)

Lietuvoje susiformavo dvi stovyklos, kurių atstovai visiškai skirtingai suvokia Lietuvos istoriją, vietą tarptautiniuose santykiuose ir tautos ateitį. Vieni žavisi Lietuvos didžiąja kunigaikštyste (LDK) ir pasižymi eurooptimizmu, kiti – mūsų šalies egzistavimo ašimi laiko tautiniu pagrindu susiformavusią Lietuvos Respubliką ir dažnai yra euroskeptikai.

NATO vadovas Vilniuje prakalbo apie „šviežią progą“ (12)

Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Ukrainos decentralizacijos reforma ir susitarimas nutraukti paliaubų pažeidimus nuo rugsėjo suteikia naują galimybę užtikrinti taiką Ukrainoje.