Lietuva - skyrybų rekordininkė, skelbia "Eurostat"

 (596)
Europos Sąjungos (ES) statistikos biuras "Eurostat", paskelbęs tyrimus apie šeimas, įvardijo Lietuvą kaip skyrybų rekordininkę. Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", didžiausias skyrybų rodiklis tarp 25 ES šalių - Lietuvoje ir Čekijoje (po 3,2 tūkstančiui gyventojų) bei Estijoje (3,1), o mažiausias - Italijoje (0,2), Airijoje (0,7) ir Graikijoje (1,1).
Skyrybos, pora
© Corbis/Scanpix
Europos Sąjungos vidurkis - 2,1 skyrybų tūkstančiui gyventojų. 2004 metais čia buvo užregistruota 2 mln. 178 tūkst. vedybų ir 956 tūkst. skyrybų. Bet, Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovės Vlados Stankūnienės nuomone, šie skaičiai nerodo realios situacijos.

Anot jos, skyrybų rodiklis Lietuvoje toks didelis, nes čia dažniau tuokiamasi nei kitose ES šalyse: "Jei žmonės nesituokia - jie ir nesiskiria. Kur kas daugiau skyrybų tarp tų, kurie gyvena nesusituokę, tačiau statistika to neatspindi".

"Eurostat" duomenimis, Latvijoje buvo sudaryta beveik dvigubai mažiau santuokų nei Lietuvoje (atitinkamai 10 ir 19 tūkst.) ir užregistruota daugiau kaip dvigubai mažiau skyrybų (5 ir 11 tūkst.).

Daugiausia vedybų Kipre (7,2 tūkstančiui gyventojų) ir Vokietijoje (7), Maltoje (6), Lietuvoje ir Suomijoje (po 5,6).

Sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, skyrybų priežastys Lietuvoje turi ir vieną specifinį bruožą - čia labai dažnai skyrybų iniciatorės yra moterys. Įvairiuose santuokos etapuose jų pradeda netenkinti vyrų ekonominės arba psichologinės investicijos į santuoką.

Per pastaruosius keliolika metų daugelis buvusių profesijų nunyko, ir nemažai Lietuvos vyrų nesugebėjo persitvarkyti.

Lietuvoje absoliutus skyrybų skaičius pradėjo didėti 1970-ai-siais ir mažai keitėsi. Šiuo metu šimtui santuokų Lietuvoje tenka 57 skyrybos (1995 metais - 46 skyrybos). Dažniausiai skiriamasi didžiuosiuose šalies miestuose ir Visagine.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Valstybės tarnybos rojus: iš kuklaus atlyginimo – butas centre ir tūkstančiai sąskaitoje (2)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – gana keista valstybinė institucija, pažvelgus į tarnybos darbuotojų ar net vadovų atlyginimus, atrodo, kad darbas valstybės tarnyboje tikrai nėra rojus, tačiau visai kitoks požiūris apima pasižiūrėjus į šios įstaigos vadovų turto deklaracijas. Štai, buvusi ilgametė įstaigos direktorė Vida Auglienė šioje tarnyboje sugebėjo ir praturtėti, kaip pati sako, iš kuklaus atlyginimo sukaupė beveik milijono litų turtą.

Opozicija kritikuoja Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją dėl santykių su Kuba (6)

Lietuvos diplomatijos siekis plėtoti glaudesnius santykius su komunistine Kuba sulaukė opozicijos kritikos - buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis teigia, kad Užsienio reikalų ministerija demonstruoja dvigubus standartus ir rodo esanti nenuoširdi kalbose apie demokratijos vertybes.

Mėgstantiems išgerti – perspėjimas: bauda grės, net jei nesėsite prie vairo (619)

Siekiama didinti baudas už alkoholio vartojimą viešose vietose ar neblaivaus asmens pasirodymą viešai, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Kandidatų į Seimą piniginių paslaptys: skolos, turtai ir prabangios moterų dovanos (394)

Kandidatų į Seimą turto deklaracijos užminė ne vieną mįslę. Kai kurie kandidatai per metus turėjo itin daug neapmokestinamų pajamų ir nuo savo gautos pajamų sumos sumokėjo gana mažai mokesčių. Vienas iš tokių politikų – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

A. Nikžentaitis – apie Lietuvos kaimynę, kurios vertinti be emocijų neįmanoma: keista situacija (294)

Profesorius, habilituotas daktaras Alvydas Nikžentaitis sako, kad į visiško tarpusavio supratimo laikus Lietuva ir Lenkija veikiausiai niekada nebesugrįš, tačiau palikti dvišalius santykius tokioje kalno papėdėje, į kokią jie yra nusiritę šiandien, būtų mažiausiai neišmintinga.