Lietuva ruošiasi: sumodeliavo, ką darytų, jei pasirodytų „žali žmogeliukai“

 (399)
Viešojo saugumo tarnyba (VST) prie Vidaus reikalų ministerijos penktadienį netoli Kauno surengė lauko pratybas paskelbus mobilizaciją. Jų pagrindinis tikslas - aktyvus pasirengimas ginti valstybę karo atveju.
Lietuva ruošiasi: sumodeliavo, ką darytų, jei pasirodytų „žali žmogeliukai“
© AFP/Scanpix

Kaip prieš pratybas teigė VST vado pavaduotojas pulkininkas Anatolijus Šumskis, tokios mobilizacinės pratybos yra pirmosios. Jos skirtos įvertinti tarnybos pajėgų galimybes reaguoti į priešiškų ginkluotų grupuočių veiksmus Lietuvos teritorijoje, atkurti viešąją tvarką kilus ypatingai situacijai. Taip pat - įvertinti Tarnybos galimybes priimti mobilizacinį rezervą ir jį parengti užduočių vykdymui.

Pratyboms buvo sugalvota legenda atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, į situaciją Ukrainoje ir į būtinybę šalims būti pasirengusioms, jei kiltų realus karo pavojus. Tariama valstybė Jūrija, kurios pagrindinė teritorija - už Baltijos jūros, inicijuoja kaimyninėje šalyje Nerijoje politinius neramumus, peraugančius į karinį konfliktą. Kaip turi gintis Nerija? O teisingiau, kaip, anot pratybų eigą drauge su Krašto apsaugos ministerijos pareigūnais ir Seimo nariais stebėjusio vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko, turėtų elgtis Lietuva, jeigu joje netikėtai pasirodytų „žali žmogeliukai“?

Barikados, ugnies stulpai, lekiantys į orą įvairūs plastmasiniai, metaliniai ar mediniai daiktai, - tai buvo „žmogeliukų" sukeltų riaušių akcentai. Imituotų riaušių dalyvius netrukus sutramdė įvairią specialią ir karinę techniką panaudoję VST pareigūnai. Lygiai taip pat vėliau sėkmingai buvo sulaikomi besipriešinantys pavieniai „įsiveržėliai" ar ginkluotos nusikaltėlių grupės. Pratybose panaudotas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, ir VST pareigūnų dresuoti tarnybiniai šunys.

Šiomis lauko pratybomis praktiškai patikrinta, kaip veikia VST mobilizacinis planas, taip pat išanalizuoti Tarnybos mobilizacijos teisiniai, organizaciniai, logistiniai aspektai bei patikrinti sąveikos su krašto apsaugos struktūromis modeliai.

„Akivaizdu, jog Ukraina pralaimėjo Kryme ir todėl, kad panaikino vidaus reikalų dalinius, kad paleido juos per Maidano įvykius. Galima sakyti, šalis buvo užklupta netikėtai, ir laiku neatsirado kas duotų priešams tinkamą atkirtį. Mes stebime situaciją Ukrainoje, ją analizuojame, imamės priemonių būti kuo geriau pasirengę, jeigu kiltų Lietuvai realus pavojus.

Europos Sąjungos teisėje tokio tipo vidaus saugumo tarnybos kaip VST priskiriamos žandarmerijos pajėgoms. Šios pajėgos taikos metu vykdo viešosios tvarkos funkcijas. Mūsų Viešojo saugumo tarnybos parengtis tobulinama kiekvieną dieną, ne tik pratybose. Ši tarnyba atlieka konvojavimo ir kitas su viešuoju saugumu susijusias funkcijas, talkina policijos, sienos apsaugos, vadovybės apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, finansinių nusikaltimų tyrimo institucijoms, dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose. Karo metu žandarmerijos pajėgos transformuojamos į karines, vykdančias valstybės gynybos ir kitas militarines funkcijas.

Pratybose Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ne tik pademonstravo tai, ką moka ir sugeba gerai atlikti. Kartu pasitikrinta, kaip turėtų būti derinami įvairių tarnybų veiksmai, jei reikėtų pasipriešinti tiems, kurie gali įsiveržti į Lietuvos teritoriją. Taip pat kalbėta apie rezervo pritraukimą, jeigu mobilizuojamiesiems asmenims tektų pakeisti tarnybos pareigūnus, kurie šiuo metu saugo strateginius objektus, o karinio konflikto atveju stotų šalies gynybon“, - pasibaigus pratyboms naujienų agentūrai ELTA sakė ministras D. A. Barakauskas.

Ministro teigimu, viena didžiausių problemų rengiantis atremti galimus užpuolikus, būtų techninė.

„Viešojo saugumo tarnybai būtų naudinga turėti sraigtasparnį. Kad visai Lietuvai reikia bent kelių didesnio gabarito sraigtasparnių, parodė ir ką tik siautėjęs gaisras Neringoje. Šią problemą reikia spręsti. Aktuali ir pareigūnų atlyginimų problema, nors žemiausius atlyginimus gaudavusių pareigūnų algas nuo sausio šiek tiek padidinome.

Šiandien tie, kurie stebėjo VST pratybas, suprato, jog gali būti sužeidimų. Pareigūnai rizikuoja savo sveikata, gyvybe ne tik ginkluotų konfliktų metu, bet ir kasdieniame darbe, gesindami gaisrus, gelbėdami žmones, saugodami pavojingus objektus, tramdydami smurtautojus, sulaikydami, konvojuodami nusikaltėlius. Pareigūnams būtina gera socialinė apsauga, jiems reikalinga specializuota ligoninė, poliklinika, reabilitaciniai centrai“, - spręstinas problemas vardino ministras D. A. Barakauskas.

Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Algio Kašėtos, pakaunėje vykusios pratybos yra pirmosios, surengtos Ukrainos įvykių kontekste, atsižvelgiant į pakitusią situaciją santykiuose tarp valstybių.

„Situacija iš tikrųjų yra ypatinga, kai kurstomi neramumai, kyla riaušės. Mūsų Viešojo saugumo tarnyba užtikrina tvarką ir atlieka savo kasdienius darbus. Tačiau ypatingais atvejais jai tenka atlikti kovines užduotis. Manau, pasirengimas, gebėjimų tobulinimas yra nesibaigiantis procesas. Mums belieka pasidžiaugti, kad turim galimybę tinkamai pasirengti. Matom, kas vyksta Ukrainoje, kur to pasirengimo pritrūko. Lietuvoje tarnybos reaguoja į įvykius, derinami klausimai tarp viešojo saugumo, policijos, kariškių. Darbas vyksta, ir visai neprastai", - sakė Eltai A. Kašėta.

VST vadas generolas Sergejus Madalovas, Eltos paklaustas, kaip vertina įvykusias pirmąsias mobilizacines pratybas, atsakė: teigiamai.

„Gerai yra tai, kad mūsų pareigūnai pratybose dalyvavo kartu su kariuomene, - buvo Mobilizacijos departamento, ugniagesių, pasieniečių, policijos atstovų. Lengviau išsiaiškinome, kaip reikėtų derinti veiksmus sprendžiant atsakingus uždavinius. Pratybose vyko ir apmokymai, ir įvertinimai. Aišku, yra momentų, kuriuos reikėtų tobulinti, ir tai būtinai darysime, kai tik išanalizuosime šių mobilizacinių pratybų rezultatus“, - sakė generolas S. Madalovas.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Mėgstantiems išgerti – perspėjimas: bauda grės, net jei nesėsite prie vairo (54)

Siekiama didinti baudas už alkoholio vartojimą viešose vietose ar neblaivaus asmens pasirodymą viešai, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Kandidatų į Seimą piniginių paslaptys: skolos, turtai ir prabangios moterų dovanos (282)

Kandidatų į Seimą turto deklaracijos užminė ne vieną mįslę. Kai kurie kandidatai per metus turėjo itin daug neapmokestinamų pajamų ir nuo savo gautos pajamų sumos sumokėjo gana mažai mokesčių. Vienas iš tokių politikų – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

A. Nikžentaitis – apie Lietuvos kaimynę, kurios vertinti be emocijų neįmanoma: keista situacija (268)

Profesorius, habilituotas daktaras Alvydas Nikžentaitis sako, kad į visiško tarpusavio supratimo laikus Lietuva ir Lenkija veikiausiai niekada nebesugrįš, tačiau palikti dvišalius santykius tokioje kalno papėdėje, į kokią jie yra nusiritę šiandien, būtų mažiausiai neišmintinga.

Kaunas baigia spręsti darželių problemą (15)

Spręsdama opią vaikų darželių trūkumo problemą, Kauno rajono savivaldybė tikisi šiemet pasiekti lūžį. Pirmadienį bus atidarytos naujos patalpos Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ filiale Akademijos miestelyje – čia įkurdinta daugiau kaip 200 darželinukų.

Baltijos šalys smarkiai išsiskiria pagal rusų kalbos mokymąsi (87)

Anglų kalbos mokymasis tarp Lietuvos moksleivių paplitęs tiek pat, kiek vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Pagal rusų kalbos mokymąsi Baltijos šalys smarkiai lenkia kitas Europos valstybes.