Lietuva ruošiasi: sumodeliavo, ką darytų, jei pasirodytų „žali žmogeliukai“

 (399)
Viešojo saugumo tarnyba (VST) prie Vidaus reikalų ministerijos penktadienį netoli Kauno surengė lauko pratybas paskelbus mobilizaciją. Jų pagrindinis tikslas - aktyvus pasirengimas ginti valstybę karo atveju.
© AFP/Scanpix

Kaip prieš pratybas teigė VST vado pavaduotojas pulkininkas Anatolijus Šumskis, tokios mobilizacinės pratybos yra pirmosios. Jos skirtos įvertinti tarnybos pajėgų galimybes reaguoti į priešiškų ginkluotų grupuočių veiksmus Lietuvos teritorijoje, atkurti viešąją tvarką kilus ypatingai situacijai. Taip pat - įvertinti Tarnybos galimybes priimti mobilizacinį rezervą ir jį parengti užduočių vykdymui.

Pratyboms buvo sugalvota legenda atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, į situaciją Ukrainoje ir į būtinybę šalims būti pasirengusioms, jei kiltų realus karo pavojus. Tariama valstybė Jūrija, kurios pagrindinė teritorija - už Baltijos jūros, inicijuoja kaimyninėje šalyje Nerijoje politinius neramumus, peraugančius į karinį konfliktą. Kaip turi gintis Nerija? O teisingiau, kaip, anot pratybų eigą drauge su Krašto apsaugos ministerijos pareigūnais ir Seimo nariais stebėjusio vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko, turėtų elgtis Lietuva, jeigu joje netikėtai pasirodytų „žali žmogeliukai“?

Barikados, ugnies stulpai, lekiantys į orą įvairūs plastmasiniai, metaliniai ar mediniai daiktai, - tai buvo „žmogeliukų" sukeltų riaušių akcentai. Imituotų riaušių dalyvius netrukus sutramdė įvairią specialią ir karinę techniką panaudoję VST pareigūnai. Lygiai taip pat vėliau sėkmingai buvo sulaikomi besipriešinantys pavieniai „įsiveržėliai" ar ginkluotos nusikaltėlių grupės. Pratybose panaudotas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, ir VST pareigūnų dresuoti tarnybiniai šunys.

Šiomis lauko pratybomis praktiškai patikrinta, kaip veikia VST mobilizacinis planas, taip pat išanalizuoti Tarnybos mobilizacijos teisiniai, organizaciniai, logistiniai aspektai bei patikrinti sąveikos su krašto apsaugos struktūromis modeliai.

„Akivaizdu, jog Ukraina pralaimėjo Kryme ir todėl, kad panaikino vidaus reikalų dalinius, kad paleido juos per Maidano įvykius. Galima sakyti, šalis buvo užklupta netikėtai, ir laiku neatsirado kas duotų priešams tinkamą atkirtį. Mes stebime situaciją Ukrainoje, ją analizuojame, imamės priemonių būti kuo geriau pasirengę, jeigu kiltų Lietuvai realus pavojus.

Europos Sąjungos teisėje tokio tipo vidaus saugumo tarnybos kaip VST priskiriamos žandarmerijos pajėgoms. Šios pajėgos taikos metu vykdo viešosios tvarkos funkcijas. Mūsų Viešojo saugumo tarnybos parengtis tobulinama kiekvieną dieną, ne tik pratybose. Ši tarnyba atlieka konvojavimo ir kitas su viešuoju saugumu susijusias funkcijas, talkina policijos, sienos apsaugos, vadovybės apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, finansinių nusikaltimų tyrimo institucijoms, dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose. Karo metu žandarmerijos pajėgos transformuojamos į karines, vykdančias valstybės gynybos ir kitas militarines funkcijas.

Pratybose Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ne tik pademonstravo tai, ką moka ir sugeba gerai atlikti. Kartu pasitikrinta, kaip turėtų būti derinami įvairių tarnybų veiksmai, jei reikėtų pasipriešinti tiems, kurie gali įsiveržti į Lietuvos teritoriją. Taip pat kalbėta apie rezervo pritraukimą, jeigu mobilizuojamiesiems asmenims tektų pakeisti tarnybos pareigūnus, kurie šiuo metu saugo strateginius objektus, o karinio konflikto atveju stotų šalies gynybon“, - pasibaigus pratyboms naujienų agentūrai ELTA sakė ministras D. A. Barakauskas.

Ministro teigimu, viena didžiausių problemų rengiantis atremti galimus užpuolikus, būtų techninė.

„Viešojo saugumo tarnybai būtų naudinga turėti sraigtasparnį. Kad visai Lietuvai reikia bent kelių didesnio gabarito sraigtasparnių, parodė ir ką tik siautėjęs gaisras Neringoje. Šią problemą reikia spręsti. Aktuali ir pareigūnų atlyginimų problema, nors žemiausius atlyginimus gaudavusių pareigūnų algas nuo sausio šiek tiek padidinome.

Šiandien tie, kurie stebėjo VST pratybas, suprato, jog gali būti sužeidimų. Pareigūnai rizikuoja savo sveikata, gyvybe ne tik ginkluotų konfliktų metu, bet ir kasdieniame darbe, gesindami gaisrus, gelbėdami žmones, saugodami pavojingus objektus, tramdydami smurtautojus, sulaikydami, konvojuodami nusikaltėlius. Pareigūnams būtina gera socialinė apsauga, jiems reikalinga specializuota ligoninė, poliklinika, reabilitaciniai centrai“, - spręstinas problemas vardino ministras D. A. Barakauskas.

Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Algio Kašėtos, pakaunėje vykusios pratybos yra pirmosios, surengtos Ukrainos įvykių kontekste, atsižvelgiant į pakitusią situaciją santykiuose tarp valstybių.

„Situacija iš tikrųjų yra ypatinga, kai kurstomi neramumai, kyla riaušės. Mūsų Viešojo saugumo tarnyba užtikrina tvarką ir atlieka savo kasdienius darbus. Tačiau ypatingais atvejais jai tenka atlikti kovines užduotis. Manau, pasirengimas, gebėjimų tobulinimas yra nesibaigiantis procesas. Mums belieka pasidžiaugti, kad turim galimybę tinkamai pasirengti. Matom, kas vyksta Ukrainoje, kur to pasirengimo pritrūko. Lietuvoje tarnybos reaguoja į įvykius, derinami klausimai tarp viešojo saugumo, policijos, kariškių. Darbas vyksta, ir visai neprastai", - sakė Eltai A. Kašėta.

VST vadas generolas Sergejus Madalovas, Eltos paklaustas, kaip vertina įvykusias pirmąsias mobilizacines pratybas, atsakė: teigiamai.

„Gerai yra tai, kad mūsų pareigūnai pratybose dalyvavo kartu su kariuomene, - buvo Mobilizacijos departamento, ugniagesių, pasieniečių, policijos atstovų. Lengviau išsiaiškinome, kaip reikėtų derinti veiksmus sprendžiant atsakingus uždavinius. Pratybose vyko ir apmokymai, ir įvertinimai. Aišku, yra momentų, kuriuos reikėtų tobulinti, ir tai būtinai darysime, kai tik išanalizuosime šių mobilizacinių pratybų rezultatus“, - sakė generolas S. Madalovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ataskaita apie Lietuvą: šalis – rizikos zonoje (209)

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo.

Europos Komisija suabejojo socialiniu modeliu Lietuvoje (96)

Lietuvoje priimtas ir atidėtas socialinis modelis, tikėtina, padidins darbo santykių lankstumą, nes sumažės darbuotojų atleidimo iš darbo išlaidos ir bus plačiau naudojamos terminuotos darbo sutartys, tačiau lieka abejonių, ar pagal naują socialinį modelį užtikrinama pakankama socialinė apsauga.

D. Grybauskaitė: knygų mugė skatina ieškoti bendrų istorinių vardiklių (11)

Vienas didžiausių regione kultūros renginių – Vilniaus knygų mugė – yra kasmet laukiama, ji skatina Lietuvą ieškoti bendrų istorinių vardiklių su kitomis valstybėmis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prokurorei – įtarimai prekyba poveikiu stambiu mastu: įvardija daugiau nei 9,5 tūkst. eurų sumą (441)

Tyrimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovės Ritos Aliukonienės yra susijęs su Darbo partijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme, pranešė Generalinės prokuratūros atstovai.

Valstybės tarnybos laukia pokyčiai: teks dirbti tomis pačiomis sąlygomis kaip kitiems? (247)

Iki šiol valstybės tarnautojai naudojasi kur kas palankesnėmis darbo sąlygomis negu visi kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tačiau nauja valdžia jau planuoja pokyčius.