Lietuva ruošiasi: sumodeliavo, ką darytų, jei pasirodytų „žali žmogeliukai“

 (399)
Viešojo saugumo tarnyba (VST) prie Vidaus reikalų ministerijos penktadienį netoli Kauno surengė lauko pratybas paskelbus mobilizaciją. Jų pagrindinis tikslas - aktyvus pasirengimas ginti valstybę karo atveju.
Lietuva ruošiasi: sumodeliavo, ką darytų, jei pasirodytų „žali žmogeliukai“
© AFP/Scanpix

Kaip prieš pratybas teigė VST vado pavaduotojas pulkininkas Anatolijus Šumskis, tokios mobilizacinės pratybos yra pirmosios. Jos skirtos įvertinti tarnybos pajėgų galimybes reaguoti į priešiškų ginkluotų grupuočių veiksmus Lietuvos teritorijoje, atkurti viešąją tvarką kilus ypatingai situacijai. Taip pat - įvertinti Tarnybos galimybes priimti mobilizacinį rezervą ir jį parengti užduočių vykdymui.

Pratyboms buvo sugalvota legenda atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, į situaciją Ukrainoje ir į būtinybę šalims būti pasirengusioms, jei kiltų realus karo pavojus. Tariama valstybė Jūrija, kurios pagrindinė teritorija - už Baltijos jūros, inicijuoja kaimyninėje šalyje Nerijoje politinius neramumus, peraugančius į karinį konfliktą. Kaip turi gintis Nerija? O teisingiau, kaip, anot pratybų eigą drauge su Krašto apsaugos ministerijos pareigūnais ir Seimo nariais stebėjusio vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko, turėtų elgtis Lietuva, jeigu joje netikėtai pasirodytų „žali žmogeliukai“?

Barikados, ugnies stulpai, lekiantys į orą įvairūs plastmasiniai, metaliniai ar mediniai daiktai, - tai buvo „žmogeliukų" sukeltų riaušių akcentai. Imituotų riaušių dalyvius netrukus sutramdė įvairią specialią ir karinę techniką panaudoję VST pareigūnai. Lygiai taip pat vėliau sėkmingai buvo sulaikomi besipriešinantys pavieniai „įsiveržėliai" ar ginkluotos nusikaltėlių grupės. Pratybose panaudotas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, ir VST pareigūnų dresuoti tarnybiniai šunys.

Šiomis lauko pratybomis praktiškai patikrinta, kaip veikia VST mobilizacinis planas, taip pat išanalizuoti Tarnybos mobilizacijos teisiniai, organizaciniai, logistiniai aspektai bei patikrinti sąveikos su krašto apsaugos struktūromis modeliai.

„Akivaizdu, jog Ukraina pralaimėjo Kryme ir todėl, kad panaikino vidaus reikalų dalinius, kad paleido juos per Maidano įvykius. Galima sakyti, šalis buvo užklupta netikėtai, ir laiku neatsirado kas duotų priešams tinkamą atkirtį. Mes stebime situaciją Ukrainoje, ją analizuojame, imamės priemonių būti kuo geriau pasirengę, jeigu kiltų Lietuvai realus pavojus.

Europos Sąjungos teisėje tokio tipo vidaus saugumo tarnybos kaip VST priskiriamos žandarmerijos pajėgoms. Šios pajėgos taikos metu vykdo viešosios tvarkos funkcijas. Mūsų Viešojo saugumo tarnybos parengtis tobulinama kiekvieną dieną, ne tik pratybose. Ši tarnyba atlieka konvojavimo ir kitas su viešuoju saugumu susijusias funkcijas, talkina policijos, sienos apsaugos, vadovybės apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, finansinių nusikaltimų tyrimo institucijoms, dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose. Karo metu žandarmerijos pajėgos transformuojamos į karines, vykdančias valstybės gynybos ir kitas militarines funkcijas.

Pratybose Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ne tik pademonstravo tai, ką moka ir sugeba gerai atlikti. Kartu pasitikrinta, kaip turėtų būti derinami įvairių tarnybų veiksmai, jei reikėtų pasipriešinti tiems, kurie gali įsiveržti į Lietuvos teritoriją. Taip pat kalbėta apie rezervo pritraukimą, jeigu mobilizuojamiesiems asmenims tektų pakeisti tarnybos pareigūnus, kurie šiuo metu saugo strateginius objektus, o karinio konflikto atveju stotų šalies gynybon“, - pasibaigus pratyboms naujienų agentūrai ELTA sakė ministras D. A. Barakauskas.

Ministro teigimu, viena didžiausių problemų rengiantis atremti galimus užpuolikus, būtų techninė.

„Viešojo saugumo tarnybai būtų naudinga turėti sraigtasparnį. Kad visai Lietuvai reikia bent kelių didesnio gabarito sraigtasparnių, parodė ir ką tik siautėjęs gaisras Neringoje. Šią problemą reikia spręsti. Aktuali ir pareigūnų atlyginimų problema, nors žemiausius atlyginimus gaudavusių pareigūnų algas nuo sausio šiek tiek padidinome.

Šiandien tie, kurie stebėjo VST pratybas, suprato, jog gali būti sužeidimų. Pareigūnai rizikuoja savo sveikata, gyvybe ne tik ginkluotų konfliktų metu, bet ir kasdieniame darbe, gesindami gaisrus, gelbėdami žmones, saugodami pavojingus objektus, tramdydami smurtautojus, sulaikydami, konvojuodami nusikaltėlius. Pareigūnams būtina gera socialinė apsauga, jiems reikalinga specializuota ligoninė, poliklinika, reabilitaciniai centrai“, - spręstinas problemas vardino ministras D. A. Barakauskas.

Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Algio Kašėtos, pakaunėje vykusios pratybos yra pirmosios, surengtos Ukrainos įvykių kontekste, atsižvelgiant į pakitusią situaciją santykiuose tarp valstybių.

„Situacija iš tikrųjų yra ypatinga, kai kurstomi neramumai, kyla riaušės. Mūsų Viešojo saugumo tarnyba užtikrina tvarką ir atlieka savo kasdienius darbus. Tačiau ypatingais atvejais jai tenka atlikti kovines užduotis. Manau, pasirengimas, gebėjimų tobulinimas yra nesibaigiantis procesas. Mums belieka pasidžiaugti, kad turim galimybę tinkamai pasirengti. Matom, kas vyksta Ukrainoje, kur to pasirengimo pritrūko. Lietuvoje tarnybos reaguoja į įvykius, derinami klausimai tarp viešojo saugumo, policijos, kariškių. Darbas vyksta, ir visai neprastai", - sakė Eltai A. Kašėta.

VST vadas generolas Sergejus Madalovas, Eltos paklaustas, kaip vertina įvykusias pirmąsias mobilizacines pratybas, atsakė: teigiamai.

„Gerai yra tai, kad mūsų pareigūnai pratybose dalyvavo kartu su kariuomene, - buvo Mobilizacijos departamento, ugniagesių, pasieniečių, policijos atstovų. Lengviau išsiaiškinome, kaip reikėtų derinti veiksmus sprendžiant atsakingus uždavinius. Pratybose vyko ir apmokymai, ir įvertinimai. Aišku, yra momentų, kuriuos reikėtų tobulinti, ir tai būtinai darysime, kai tik išanalizuosime šių mobilizacinių pratybų rezultatus“, - sakė generolas S. Madalovas.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (59)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (59)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (81)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Ar rizikuotų NATO atsisakyti ginti savo narę? (998)

Jei tai būtų šalies žinomumo didinimo strategija, sakytume, kad tai labai prastas sumanymas. Tačiau gynyba – sritis, kurioje nepatrauklumas labai naudingas. „Nereikia ginklavimosi varžybų – svarbiausia atgrasyti“, – tokia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žinutė, išsakyta spalio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Taip jis apibūdino naujausią Aljanso politiką – stiprinti pajėgumus rytiniame NATO flange, į kurį įeina ir Lietuva.

Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti (205)

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.