Lietuva nori įstoti į „turtuolių klubą“: ką tai reiškia?

 (134)
Lietuva nori įstoti į turtingųjų klubu vadinamą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), tačiau iki šiol nebuvo aktyvi padėti besivystančioms šalims, kas šiaip jau yra turtingųjų valstybių priedermė.
Angela Merkel, David Cameron, Dalia Grybauskaitė
Angela Merkel, David Cameron, Dalia Grybauskaitė
© AP/Scanpix

Kaip teigia Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vykdančioji direktorė Marta Čubajevaitė, Lietuvos oficialioji parama vystymuisi nuolatos menksta.

„Nepaisant tarptautinio lygmens pareiškimų iki 2015-ųjų Lietuvos skiriamą oficialiąją paramą vystymuisi padidinti iki 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, Lietuvos parama vystymuisi mažėja. 2013 m. ji tesudarė 0,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, o 2014 m. – vos 0,09 proc.“, - sako M. Čubajevaitė, kuri dalyvavo diskusijoje apie Lietuvos stojimą į EBPO.

Jos teigimu, toks oficialiosios paramos vystymuisi mažėjimas nėra suderinamas su Lietuvos siekiu įstoti į „turtingųjų klubą”.

„Išties vertėtų suprasti, kad įstojus į EBPO bus pagerinta ne tik verslo aplinka Lietuvoje, bet kaip išsivysčiusios ekonomikos šaliai teks prisiimti ir didesnę atsakomybę bei skirti didesnį dėmesį vystomojo bendradarbiavimo politikai. Norisi tikėtis, kad Lietuvai įstojus į „turtingųjų klubą”, atsiras daugiau politinės valios vykdyti savo pareiškimus ir skirti atitinkamą paramos dalį, tobulinti vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą, teisinę bazę“, - teigia Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vykdančioji direktorė.

M. Čubajevaitė primena, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę užsienio šalių parama padėjo kurti demokratines institucijas, gerinti teisinę sistemą, kurti pilietinę visuomenę. Pasak jos, Lietuva turi grąžinti moralinę skolą ir pati prisidėti prie skurdesnių ar silpniau išsivysčiusių valstybių gerovės.

Tačiau M. Čubajevaitė sako nesutinkanti, kai sakoma, kad paramą reikia skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Jos teigimu, trys ketvirtadaliai skurstančių gyvena vidutinių pajamų šalyse.

„Tai nėra vien tik alkstančiųjų pamaitinimas ir išmokymas žvejoti, kaip yra įprasta manyti, kalbant apie vystomąjį bendradarbiavimą. Tai ir universaliųjų žmogaus teisių, tokių kaip žodžio laisvė, įtvirtinimas“, - sako ekspertė.

Estija ir čia mus pralenkė

Lietuva oficialų prašymą įstoti į EBPO pateikė 2002 m., tačiau kvietimo pradėti derybas dėl narystės Vilnius sulaukė tik 2015 m. balandžio 9 d. Estija EBPO nare tapo 2010 m.

EBPO susikūrė prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos prisijungus JAV ir Kanadai. Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos tikslas buvo atstatyti po Antrojo pasaulinio karo nusilpusią šalių ekonomiką. Reformuota organizacija – EBPO – plėtoja ekonominės ir socialinės politikos gaires, jos narėmis gali tapti tik stabilios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys.

Diskusijoje, kurią organizavo Rytų Europos studijų centras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma bei asociacija „Litdea“, viešėjo ir EBPO paramos vystymuisi komiteto vadovas Ericas Solheimas.

Jo teigimu, padėdama besivystančioms šalims Lietuva gali išsirinkti vieną sritį, kurioje jaučiasi stipti, ir į ją sutelkti ribotus turimus išteklius. E. Solheimo manymu, tai galėtų būti švietimas arba technologijos.

Kodėl Lietuvai reikia stoti į EBPO?

Ar Lietuvai reikia stoti į „turtingųjų klubą“, jei šalies politikai nuolat skundžiasi išteklių trūkumu ir skylėtu biudžetu? Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Audronius Ažubalis įsitikinęs, kad reikia.

Audronius Ažubalis
Audronius Ažubalis
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

„Narystė EBPO suteikia savotišką mūsų valstybės kokybės ir patikimumo „sertifikatą“. Užsienio partneriai ima kitaip vertinti mūsų valstybės socialinį-ekonominį išsivystymą, reputaciją ir balsą tarptautinėje arenoje. Kartu tai nauja platforma formuoti partnerių koalicijas, mūsų tarptautinė politika gali tapti efektyvesnė“, - sako politikas.

A. Ažubalis teigia, kad kartu tai ir galimybė didinti vystomojo bendradarbiavimo svorį Lietuvos užsienio politikoje. Politikas nesutinka, kad šiam tikslui skiriamos lėšos yra pinigų švaistymas, mat vystomasis bendradarbiavimas yra šalies minkštosios galios stiprinimas: taip siekiama nacionalinių interesų – pagerinti Lietuvos įvaizdį, užmegzti partnerystę, suformuoti draugų koalicijas.

Pasaulio bankas Lietuvą klasifikuoja kaip besivystančią valstybę, tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius ragino Pasaulio banko prezidentą pakeisti Lietuvos, Latvijos ir Estijos statusą iš besivystančių į išsivysčiusias.

Tarptautinių organizacijų vertinimai yra svarbūs tuo, kad turi įtakos šalies reputacijai investuotojų akyse. Narystė EBPO taip pat laikoma svarbiu veiksniu šalies reputacijai bei minkštosios galios stiprinimui.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Orai: laukia stulbinantis savaitgalis (5)

Paskutinis vasaros savaitgalis jau visai čia pat. Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį vyraus karšti ir saulėti orai. Panašu, kad vasara atsisveikins kaip pridera.

Prezidentė: Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius (31)

Lietuvos prezidentė dvišaliame susitikime su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė šalių bendradarbiavimą energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginius ekonominius projektus, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, geopolitinę situaciją, padėtį Europoje po „Brexit“, rašoma pranešime spaudai.

Mirė kovotojas už laisvę A. Statkevičius (22)

Eidamas 94-uosius mirė kovotojas už laisvę ir politinis kalinys Algirdas Statkevičius.

V. Adamkus: Lietuva turi žengti pirmą žingsnį link geresnių santykių su Lenkija (177)

Lenkija buvo mūsų strateginis partneris, tokia ji ir turi likti, LRT RADIJUI sako Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Lietuva, anot jo, turi žengti pirmąjį žingsnį ir atkurti šiltus ir nuoširdžius santykius su Lenkija, kurie šiuo metu pernelyg formalūs.

R. Karbauskio kaimynystėje įsiplieskė konfliktas (106)

Kauno marių regioniniame parke, Jakštonių kaime, garsaus politiko Ramūno Karbauskio kaimynystėje užvirė tikros aistros. Politiko kaimynai nenori, kad keliu, kuris pro kaimelį veda Kauno marių link, važiuotų svetimi žmonės, todėl pastatė automobilių eismą draudžiantį kelio ženklą. Į konfliktą įsivėlė ir valdininkąi, kurie niekaip negalėjo apsispręsti: gali ženklas stovėti pakelėje, ar ne.