Lietuva JT lieka skolinga apie 3 mln. litų

 (1)
Lietuva sumokėjo visą savo šių metų narystės mokestį į Jungtinių Tautų (JT) pagrindinį biudžetą, tačiau šiai tarptautinei organizacijai vis dar lieka skolinga apie 3 mln. litų.
Kaip BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų ir Europos tarybos skyriaus vedėja Dalia Kraulytė, Lietuva šią savaitę visiškai atsiskaitė su JT dėl narystės mokesčio į pagrindinį JT biudžetą, įnešdama 187 219 JAV dolerių (apie 750 tūkst. litų), tačiau Lietuva Jungtinėms Tautoms vis dar lieka skolinga apie 3 mln. litų į Taikos palaikymo operacijų bei Tarptautinių tribunolų biudžetus. Šis įsiskolinimas susikaupė per maždaug trejus metus.

Mokėdama kasmetinį mokestį, Lietuva palaipsniui padengia ir įsiskolinimą, susidariusį ankstesniaisiais narystės JT metais dėl jai tada nustatyto nepagrįstai didelio mokesčio.

Kai Lietuva 1991 metais tapo JT nare, jai buvo nustatytas narystės mokestis, kuris siekė 0,15 proc. nuo bendros visų šalių narystės mokesčių sumos. Toks mokestis nustatytas, padalijus Lietuvai ir kitoms naujoms JT narėms subyrėjusios Sovietų Sąjungos mokestį.

Lietuva, įvertinusi mokestį kaip neteisingą ir nepagrįstai didelį, sėkmingai išsiderėjo, kad jis būtų sumažintas. 1998 metais šis mokestis siekė 0,045 proc. nuo pagrindinio JT biudžeto, 1999 metais - 0,022 proc., o 2000 metais jis sudaro 0,015 proc.

Balso teisė JT Generalinėje Asamblėjoje atimama automatiškai, kai JT valstybės narės įsiskolinimai viršija sumą, prilygstančią valstybės pastarųjų dvejų metų įnašams.

Šių metų pradžioje Latvijai vienintelei iš Baltijos šalių dėl įsiskolinimų apribota balso teisė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Latvija leistinus įsiskolinimus JT viršijo 22,5 tūkst. JAV dolerių.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Minimos Černobylio tragedijos metines (13)

Balandžio 26-ją sueina 31-ri metai nuo didžiausios žmonijos istorijoje branduolinės nelaimės – Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo reaktoriaus sprogimo, kurio metu į aplinką išmestos radioaktyvios medžiagos užteršė tūkstančius kvadratinių kilometrų Rytų Europoje.

S. Skvernelis: išrinktas partijos pirmininkas iškart kelia ultimatyvias sąlygas (94)

Socialdemokratui Algirdui Sysui pasakius, kad „premjeras praleido progą patylėti“, kai šis pasakė, jog su naujuoju socialdemokratų pirmininku Gintautu Palucku susitiks, kai šis grįš į realybę, ministras pirmininkas S. Skvernelis atkirto, kad kaip tik progą praleido būtent socialdemokratai. Tiesa, ne patylėti, o G. Palucką išrinkti į Seimą. „Mes negalime tylėti, nes kai tylėjome irgi buvo blogai. Kalbėtis reikia. Aš manau, kad socdemai praleido progą G.Palucką palikdami 41 numeriu Seimo rinkimų partijos sąraše. Reikėjo žiūrėti į ateitį. Manau, kad šiandien bendravimas būtų visiškai kitoks, jei G. Paluckas būtų Seimo narys. Galiausiai jis žinotų, kas vyksta“, – sako premjeras. Apie šią ir kitas politines aktualijas, pokalbis laidoje „Dėmesio centre“.

VRM siekia, kad FNTT vadovą skirtų Vyriausybė (1)

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nori perleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus skyrimo teisę visam Ministrų Kabinetui. Tai numatanti įstatymo pataisa trečiadienį bus svarstoma Vyriausybėje.

Paneriuose rengiamas Gyvųjų maršas (5)

Trečiadienį Vilniuje, Panerių memoriale, dešimtą kartą vyks Gyvųjų maršo procesija, skirta pagerbti Holokausto aukų atminimą.

Spręs, ar pradėti apklausą K. Pūkui (29)

Seimo komisija trečiadienį planuoja apsispręsti, ar siūlys pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui.