Tai ketvirtadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, viešėdamas DELFI interneto konferencijoje.
„Vakar užsienio reikalų viceministras buvo įpareigotas susitikti su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje ir įteikti jam Lietuvos užsienio reikalų ministerijos notą. Tas ir buvo padaryta. Notoje reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialiame tinklalapyje paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir įžeidžiančių teiginių. Notoje taip pat prašoma paaiškinimo dėl galimo Rusijos poveikio Austrijos oficialiomis institucijoms dėl minėto įtariamojo paleidimo“, - teigė A. Ažubalis.
DELFI primena, kad Rusijos ambasadorius Austrijoje Sergejus Nečajevas duodamas interviu naujienų agentūrai „Itar-tass“ pareiškė, jog „nagrinėdama šį iš esmės išgalvotą orderį Austrijos teisėsauga pademonstravo aukšto lygio profesionalumą ir objektyvumą, neleido įvelti Austrijos į nešvarias politines intrigas trečios šalies nesąžiningų politikų, norinčių gauti dividendų, suvedant sąskaitas su savo istorine praeitimi". Šis interviu buvo patalpintas Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklapyje.
„Vakarykščio užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus susitikimo su Rusijos ambasadoriumi metu ambasadorius pripažino, kad Rusijos ambasadoriaus Austrijoje interviu buvo nekorektiškas“, - teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Nuolaidžiavimas – chroniška kai kurių ES valstybių liga
Atsakydamas į skaitytojų klausimus Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad nuolaidžiavimas stipresnėms valstybėms yra chroniška atskirų Europos Sąjungos valstybių liga, be to, jo nuomone, Balkanų žudikų įvaizdžiai europiečių sąmonėje yra labiau įsitvirtinę nei „1991 m. žudikų Lietuvoje“.
„Prisiminkime kai kurių pietinių Europos Sąjungos valstybių koketavimą su Šiaurės Afrikos diktatoriniais režimais mainais už gerus naftos ir dujų kontraktus“, - pasakojo A. Ažubalis.
„Pripažinkime, nors ir mums tai būtų nelabai smagu, kad europiečių sąmonėje Balkanų žudikų įvaizdžiai yra labiau įsitvirtinę nei 1991 m. žudikų Lietuvoje. Prisiminkime, kiek Lietuvai reikėjo pastangų, kad praėjusiais metais pasiektume, kad Europos Sąjunga įtvirtintų siekį kurti bendrą Europos atminties ir sąžinės platformą. Tai yra pradėti kalbėti apie komunistinių režimų padarytus nusikaltimus ta pačia kalba kaip ir apie nacistinius režimus. Taigi bendraeuropinis požiūris į istoriją dar tik kuriamas. Ir čia Lietuva yra išskirtinai aktyvi. Galiu ją įvardinti kaip valstybę, kuri pirmoji pradėjo skambinti Europos sąžinės varpais“, - kalbėjo ministras.
Primenama, kad Lietuva kol kas nesėkmingai siekia, jog Sovietų Sąjungos įvykdyti nusikaltimai būtų sulyginti su nacių nusikaltimais, tačiau tam priešinasi Vakarų Europa, kuri nepatyrė vadinamojo „raudonojo maro“, bet regėjo Holokaustą.
Lietuva nėra neįgali močiutė?
Uždavinėdami klausimus užsienio reikalų ministrui, skaitytojai stebėjosi, jog daugelis Europos valstybių neišsakė savo požiūrio į Austrijos institucijų veiksmus. „Prancūzija, Vokietija – didžiosios, suprantu. Bet Lenkija, kaimynai? Ar ir jie vaidina didžiuosius? Nejaugi net tokiais atvejais negalime tikėtis kaimynų palaikymo?“, - stebėjosi Justas.
Tačiau A. Ažubalis teigia, kad Lietuva nėra neįgali močiutė, kuriai reikia visų narių palaikymo.
„Noriu baigti temą dėl palaikymo nepalaikymo. Lietuva nėra neįgali močiutė, kuriai reikia visų narių palaikymo, mes galime patys ginti savo interesus, bet svarbu, kad pati Europa suvoktų, kad Europos Sąjungos teisės principų „išplovimas" yra lygus Europos Sąjungos pamatų griovimui“, - sakė ministras.