DELFI aiškinosi, kodėl Rusijos pareigūnams leista tikrinti Lietuvos ginkluotę, kai šios šalies reguliariosios kariuomenės kariai dalyvauja ginkluotame konflikte Ukrainoje.
Dar daugiau nei prieš metus DELFI rašė, kad Rusija vienašališkai sustabdė 2001 m. pasirašyto dvišalio Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių galiojimą. Šis susitarimas numatė, kad šalys keisis informacija apie savo karines pajėgas ir apsikeis abipusėmis karinėmis inspekcijomis.
Šiam sutarimui galiojant Lietuvos atstovai į Rusiją, o Rusijos atstovai į Lietuvą vykdavo dažniau (kasmet) ir paprasčiau. Tačiau po šio Rusijos antausio susitarimai nutrūko.
Jis įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą kiekį kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vertinamųjų vizitų į karinius dalinius.
Remiantis Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo neteisėtos karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.
Būtent tai šiemet užsimojo patikrinti Rusijos atstovai Lietuvoje. Įdomu tai, kad Lietuva pagal Vienos dokumento nuostatas savo teritorijoje kasmet privalo priimti vieną vertinamąjį vizitą. Ir nors visos šalys galėjo pretenduoti į apsilankymą, laimingąja tapo būtent Rusija. Beje, tai bus antrasis inspektorių iš Rusijos vizitas šiemet.
Rengs vizito ataskaitą
KAM teigimu, inspektoriai iš Rusijos lankysis Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“, dislokuotoje Rukloje (Jonavos r.). Čia jie ketina atlikti karinio dalinio vertinimą pagal ESBO 2011 m. priimto Vienos dokumento reikalavimus.
Teigiama, kad brigados vadas informuos Rusijos atstovus apie dalinyje tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus ir skaičių, taip pat sudarys galimybę apžiūrėti jų pavyzdžius. Lankydamiesi brigados padaliniuose ir bendraudami su ten tarnaujančiais kariais užsienio šalies inspektoriai esą galės susipažinti su dalinio kasdienine veikla.
„Vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir vertinamojo vizito metu gauta informacija, Rusijos Federacijos ginkluotės kontrolės inspektoriai parengs ir oficialiais ESBO kanalais išplatins vertinamojo vizito ataskaitą, kurioje pateiks išvadas, kaip Lietuva laikosi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ginkluotės kontrolės srityje“, – teigiama KAM pranešime.
Ragina ruoštis propagandos atakoms
Ir nors sąlygos, kaip turi atrodyti ataskaita, griežtai apibrėžtos, gynybos specialistas Aleksandras Matonis įspėja, kad po inspektorių iš Rusijos vizito galime sulaukti propagandos atakų.
„Būtų sudėtinga komentuoti, kaip rezultatai po vizito bus panaudoti. Nors ataskaita yra apibrėžta griežtais kriterijais, neabejoju, kad savaip informacija bus pasukta Rusijos propagandai. Be to, kiekvienas toks vizitas yra ir žvalgybos informacijos rinkimas“, – įsitikinęs jis.
Vis dėlto A. Matonis mano, kad baimintis inspektorių iš Rusijos nereikia, nes nieko nuostabaus Lietuvoje jie nepamatys.
„Lietuva savo gynybos planų neslepia. Nėra čia to tariamo ginklavimosi, apie kurį daug kalba Kremliaus propagandininkai. Manau, kad Lietuvoje apsilankę Rusijos pareigūnai galės susidaryti įspūdį, kad vykdome tai, ką priklauso kaip nepriklausomai valstybei, galbūt net pavyks sugriauti mitą, kad čia, prie Rusijos sienų, auginamos NATO pajėgos. Bent jau keli Rusijos karininkai pamatys objektyvią situaciją“, – tikėjosi jis.
Kodėl į Rusiją nesiveržė inspektoriai iš Lietuvos?
Gynybos specialistas pasidžiaugė ir tuo, kad tokie vizitai, kai vieną šalį patikrina kita, dar egzistuoja ir šiame procese dalyvauja Rusija.
„Tai vienas iš nedaugelio dokumentų, iš kurio Rusija nepasitraukė ir kurį pripažįsta. Tokie tarptautiniai susitarimai kaip Vienos dokumentas būtent ir reglamentuoja tam tikras taisykles, kurių besilaikant valstybės ne didina ir stiprina tarpusavio konfrontaciją, o priešingai – gerina supratimą ir bendradarbiavimą“, – sakė A. Matonis.
Tiesa, jis nusistebėjo, kad į Rusiją nevyksta inspektoriai iš Lietuvos. Pasak gynybos specialisto, neabejotinai būtų gauta naudingos informacijos apie realią padėtį Rusijos ginkluotose pajėgose.
Rusijos atstovai lankysis 2 kartą, Lietuva apsilankyti Rusijoje nespėjo nė karto
Paklaustas atsakymo į šį klausimą, Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Linas Kubilius DELFI pripažino, kad išvykti į Rusiją Lietuva nespėjo. Pasirodo, Rusija turi 3 kvotas – pagal Vienos sutartį joje gali apsilankyti 3 šalių atstovai – ir visos jos buvo išnaudotos dar vasarį.
„Lietuvos atstovai į Rusiją važiuoti gali ir važiuoja, jei spėja. Šiemet norėjome važiuoti, bet nespėjome. Jau vasario mėnesį buvo išnaudotos visos kvotos, nes iš viso į laisvas vietas pretenduoja 57 šalys. Paskutinį kartą Lietuvos atstovai Rusijoje lankėsi, berods, praėjusiais ar užpraeitais metais“, – informavo jis.
Tiesa, didelių bėdų dėl to, kad šiemet Rusijoje apsilankyti nepavyks, jis nemato. Visa informacija iš apžvalgos šioje šalyje bus prieinama. Be to, tikimasi į Rusiją važiuoti kitąmet.
Nemato, ko reikėtų baimintis
Jis taip pat ramino, kad inspektorių iš Rusijos vizito tikrai nereikėtų baimintis.
„Vienos dokumentas skatina atvirumą ir bendradarbiavimą. Rusai važiuoja į Lietuvą ir žiūri, ar čia niekas nevyksta. Mes tik parodome, kad taip ir yra, kad nedarome to, ko nesame deklaravę. Čia nieko neiššnipinėsi, viskas, ką turi, kokia veikla vyksta, yra deklaruojama metų pabaigoje, o inspektoriai atvažiuoja ir tikrina viską pagal dokumentą, kurį buvome pateikę dar sausio 1 dieną, papildomos informacijos jie neišsiveža. Jokios grėsmės nėra, tokie patikrinimai kaip tik skirti nuimti stresą ar nereikalingą įtampą tarp šalių“, – sakė jis.
Tiesa, L. Kubilius pripažįsta, kad papildomos kvotos su Rusija, kurios buvo nutrauktos 2014 m. gegužę, vis dėlto būtų naudingos, nes tuomet buvo sutarta dėl kasmetinio vizito ir nereikėjo dėl vietos į Rusiją grumtis su kitomis šalimis.
Susitarimas sustabdytas vienašališkai
KAM teigimu, nuo 2014 m. gegužės mėnesio, kai dvišalis Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių, kuris parengtas remiantis ESBO Vienos dokumento X straipsniu „Regioninės priemonės“ buvo sustabdytas, niekas nepasikeitė – šis susitarimas yra vienašališkai sustabdytas.
Tokį patį dvišalį susitarimą dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių Lietuva yra pasirašiusi ir su Baltarusija. Jis yra veikiantis ir įgyvendinamas.
KAM taip pat informavo, kad šią savaitę Rusijos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai atvyksta vertinamojo vizito pagal ESBO 2011 m. Vienos dokumento nuostatas. To paties dokumento pagrindu prieš dvi savaites pasirinkto rajono inspekciją Lietuvoje vykdė kita Rusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė. Remiantis Vienos dokumentu, kiekviena susitarimo šalis kasmet savo teritorijoje turi priimti tam tikrą inspekcijų ir vertinamųjų vizitų skaičių (pvz.; Lietuva kasmet privalo priimti vieną vertinamąjį vizitą ir tris inspekcijas; Rusija – 2 vertinamuosius vizitus ir 3 inspekcijas).
