„Verta imtis veiksmų, kad būtų grįžta prie ankstesnio labai artimo ir nuoširdaus bendradarbiavimo tarp Lenkijos ir Lietuvos. Juk Lenkija buvo Lietuvos narystės NATO, vėliau – Europos Sąjungoje, šalininke ir rėmėja. Turime labai daug bendrų interesų“, - interviu Lenkijos radijui sakė Tomaszas Nalęczius.

„Jeigu norime atnaujinti šiuos artimus santykius, visų pirma nereikia šūkauti ant Lietuvos, nes tai niekada nebūdavo geriausias metodas. Privalome suvokti, kad mūsų šalis beveik dešimt kartų didesnė už Lietuvą. Taigi, kad ir kokie geri būtų mūsų norai, privalome suprasti, jog šioje valstybėje bet kokie griežti pareiškimai yra suprantami kaip šūkavimas, netgi kaip Lenkijos imperializmo apraiškos. Privalome suvokti šiuos potencialų ir Lietuvos bei Lenkijos jautrumo skirtumus“, - Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimo trečiadienį išvakarėse kalbėjo politikas.

Tačiau prezidento patarėjas taip pat teigė, jog Lenkijos netenkina Lietuvos žingsniai dėl lenkų tautinės mažumos.

„Jau beveik dvidešimt metų turint Lenkijos ir Lietuvos santykių sutartį, sprendžiant klausimus dėl pavardžių rašymo, dėl Lietuvoje gyvenančių lenkų nuosavybės grąžinimo, dėl švietimo reikalų turime teisę tikėtis daug konkretesnių Lietuvos valdžios žingsnių“, - sakė jis.

T.Nalęcziaus vertinimu, didelė Lietuvos visuomenės dalis nenori spręsti tokių problemų, politikai „žino apie tokias lietuvių nuotaikas ir neskuba su šiais sprendimais“.

„Tai mums kelia nerimą ir skausmą, nes tai susiję su mūsų tautiečiais, lenkų kilmės Lietuvos piliečiais“, - kalbėjo prezidento patarėjas.

T.Nalęczius nesutiko su Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pastaba, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose reikia daryti „pertrauką“: „Apie pertrauką Lietuvos ir Lenkijos santykiuose negali būti kalbos – juk šiuo metu Lenkijos lakūnai saugo Lietuvos oro erdvę pagal bendrą NATO programą“.

Jo teigimu, trečiadienį vykstantis Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas „yra geras ženklas, rodantis, jog dvišalių santykių atmosfera pagerės“.

Pasak prezidento patarėjo, norėdama „tinkamo elgesio su lenkais Lietuvoje“, Varšuva „privalo demonstruoti savo geranoriškumą, pozityvų elgesį Lenkijoje gyvenančių lietuvių atžvilgiu“.