Lenkijos lietuvių draugijos pirmininko, Seinų "Žiburio" lietuvių mokyklos direktorius Algirdo Vaicekausko teigimu, nacionalistinės tendencijos kaitina atmosferą Lenkijoje. Jis taip pat sakė nesuprantantis Lietuvos lenkų protestų dėl naujojo Švietimo įstatymo, kuris priartina švietimo situaciją prie esančios pačioje Lenkijoje ir stiprina valstybinės kalbos padėtį.
"Pristatėme vadovėlių ir mokyklų finansavimo klausimus, problemas dėl egzaminų laikymo lietuvių kalba. Kalbėjome ir apie paskutinius įvykius - dvikalbių lentelių tepliojimą, vandalizmo aktus ir paminklus kapinėse, kurie skatina nesantaiką tarp dviejų tautų. Lenkijoje daugėja nacionalistinių aktų, atmosfera yra kaitinama", - BNS sakė Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, Seinų "Žiburio" lietuvių mokyklos direkorius A.Vaicekauskas.
"Komisaras išklausė ir pažadėjo, kad kai baigsis vizitas padarys išvadas ir pateiks jas abiejų šalių vyriausybėms ir pasiūlys sprendimus", - sakė A.Vaicekauskas.
ESBO komisaras K.Vollebaekas į Seinus ir Punską trečiadienį atvyko po susitikimų su Lenkijos pareigūnais Varšuvoje. Prieš tai jis lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su Lietuvos valdžia ir lenkų tautinės mažumos atstovais.
Anto A.Vaicekausko, lietuvių švietimas Lenkijoje yra finansuojamas nepakankamai, o parama, gaunama iš Lenkijos Vyriausybės, padengia tik 70 proc. išlaidų lietuviškoms mokykloms. Taip pat labai trūksta lietuvių vadovėlių, ir net pamokose, kurios vyksta lietuviškai, moksleiviai turi tik lenkiškus vadovėlius.
Pasak mokyklos direktoriaus, problemų taip pat kyla dėl nuolatinių klaidų egzaminų užduotyse, ir tai neskatina moksleivių mokytis lietuviškai ir laikyti lietuvišką egzaminą.
A.Vaicekauskas sakė, kad Lenkijos lietuviams nesuprantami lenkų Lietuvoje protestai dėl Švietimo įstatymo pataisų, kuriomis numatomas lietuviškas dėstymas Lietuvos istorijos ir geografijos pamokose ir numatoma po kelerių metų suvienodinti lietuvių kabos egzamino užduotis. Pasak jo, būtinybė gerai mokėti valstybinę kalbą neturėtų kelti abejonių.
"Mane stebina, kad Lietuvos Respublika sudaro tokias geras sąlygas lenkų švietimui, o tai vis tiek kelia nepasitenkinimą. Klausimas keliamas ten, kas mums yra natūralus dalykas - valstybinės kalbos mokėjimas, mokymosi valstybine kalba išplėtimas. Tai natūralus dalykas - kiekvienas pilietis turi mokėti valstybinę kalbą, mums toks klausimas nekyla", - sakė A.Vaicekauskas.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo liepą įsigaliojusias Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.