Lenkai ir rusai – tobuli koalicijos partneriai: domisi švietimu ir nekiša nosies kitur

Pajėgas rinkimuose suvieniję lenkai ir rusai sėkmės atveju gali tapti labiausiai graibstomais koalicijos partneriais, nes akcentuoja švietimo ir tautinių mažumų klausimus bei dažniausiai nekiša nosies į energetiką, susisiekimo sritį ar užsienio reikalus. Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad tautinių mažumų partijos egzistuoja tam, kad gintų jų interesus, o šie interesai dažniausiai susiję su švietimu, kalbos vartojimu ir panašiais dalykais.

„Nacionalinės problemos lenkų ir kitų tautinių mažumų partijų programose yra antrajame plane, nes pati jų egzistavimo idėja ir misija yra susijusi su atstovavimu tautinėms mažumoms. Toks tautinės mažumos programinis tikslas buvo visais laikais. Todėl vien norėdamos pateisinti savo egzistavimą, jos turi rūpintis tautinėmis mažumomis, jų švietimu, pilietinėmis teisėmis, kultūriniais dalykais“, - teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

DELFI primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas bendradarbiavo per praėjusius savivaldos rinkimus ir pelnė 74,5 tūkst. balsų. Tai daugiau nei surinko Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, tačiau apytiksliai dvidešimt tūkstančių balsų mažiau nei visoje Lietuvoje pelnė „tvarkiečiai“.

Iš viso praėjusiuose savivaldos rinkimuose balsavo 1,162 mln. piliečių. Tokioms partijoms kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurios rinkėjai yra ypač pastovūs, patogiau, kai į rinkimus ateina kuo mažiau piliečių. Tokiu būdu išauga galimybė pelnyti daugiau mandatų.

T.Janeliūnas: nėra buvę, kad LLRA su kuo nors atsisakytų bendradarbiauti

Pasak politologo T. Janeliūno, esminis tautinių mažumų partijų tikslas – ginti tautinių mažumų interesus, o jų interesai dažniausiai būna susiję su kalbos vartojimu, švietimu ir panašiais dalykais. Ideologija, tautinių mažumų partijų programose, paprastai nėra prioritetas, nors, tarkime, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, anot politologo, liberalumo-konservatyvumo skalėje užima dešiniąsias pozicijas, o kartais net pasižymi klerikalinėmis nuostatomis.

„Aš įsivaizduoju, kad jeigu žiūrėtume ideologiniu aspektu, tai lenkams tolimiausi yra liberalai, kurie labiausiai nutolę nuo konservatyvios, kartais klerikalinės, mąstysenos. Šiuo požiūriu socialdemokratai irgi nebūtų ideologiškai artimi partneriai lenkams, bet čia teorija. Praktiškai lenkai savo problemas akcentuoja švietimo srityje, o nacionalinės problemos yra praleidžiamos pro akis. Nėra buvę atvejų, kad lenkai atsisakytų bendradarbiauti dėl ideologinių priežasčių su viena ar kita partija“, - kalbėjo T. Janeliūnas.

Anot jo, į partnerius lenkai su rusais tiktų ir Darbo partijai, kuri domisi tik socioekonominiais klausimais, ir partijai „Tvarka ir teisingumas“, kuri pastaruoju metu yra atsisakiusi patriotinių motyvų, bet neprarado konservatyvumo abortų, šeimos politikais bei kitais panašiais klausimais.

T. Janeliūno nuomone, sutarimas galėtų būti atrastas ir su panašiai mąstančiais konservatoriais, tačiau, būdami ideologiškai artimiausi, iš kitos pusės jie labiausiai konfliktuoja su Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovais, mat švietimo srityje gina etninį lietuviškumą, be to, būtent konservatorių vadovavimo metu buvo priimtas Švietimo įstatymas, sustiprinęs lietuvių kalbos dėstymą vidurinėje mokyklose.

„Ideologiniu požiūriu jų suderinamumas labai didelis, turint omenyje tai, kad konservatorių partijoje labai stiprėja krikščioniškasis vertybinis matmuo. Šeimos koncepcija ir kiti dalykai rodo, kad konservatoriai vis labiau akcentuoja tradicines vertybes, ką pabrėžia ir lenkų atstovai. Šiuo aspektu lenkai ir konservatoriai yra bene radikaliausiai pasisakantys apie šiuos reikalus. Tačiau praktiškai situacija tokia, kad lenkai labiausiai ir konfliktuoja su konservatoriais, nes taip sutapo, jog konservatorių kadencijos metu buvo priimtas Švietimo įstatymas“, - teigė politologas.

L.Bielinis: švietimas yra tik pretekstas būti išgirstam

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis teigia manantis, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso angažuotumas švietimo reikalams yra beribis, todėl nusileidus vienu klausimu, bus milijonas kitų reikalavimų, kuriuos įgyvendinti būtų vis sunkiau ir sunkiau.

„Iš tikrųjų jie orientuoti į tautinio tipo partiją, į savo bendruomenės Lietuvoje problemas ir mokyklų, bet mokyklų klausimai yra labiau pretekstas nei vienintelė jų keliama sąlyga, kurią įgyvendinus jie taps gerais koalicijos partneriais. Jeigu išnyktų mokyklų problemos, atsirastų kitos – žemės klausimai, asmenvardžių rašyba, antros-trečios kalbos įvedimas ir taip toliau“, - svarstė L. Bielinis.

Jis pabrėžė, kad lenkams bei rusams ypač svarbu atrasti jų rinkėjus mobilizuojančią problemą, kuri turėtų stiprų psichologinį užtaisą, todėl Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Rusų aljansas ir orientuojasi į švietimo klausimus. Tačiau, pasak L. Bielinio, tai nereiškia, kad jie neturi kitų interesų, jie apie juos tiesiog nekalba.

L. Bielinio nuomone, Lietuvoje gali susiklostyti situacija, kad kuri nors politinė partija, formuojanti daugumą, sutiktų nusileisti lenkams ir rusams nusileisti švietimo srityje mainais į paramą, tačiau tai esą priklauso nuo to, kiek stipriai Lietuvos politinės partijos laikosi savo programinių nuostatų. Maža to, jo teigimu, dažnai būna, jog ir kitos politinės jėgos tam tikras problemas kelia ne dėl to, kad jos atrodo svarbiausios, bet dėl to, kad jomis patogiausia surankioti savo rinkėjus. Todėl partija, ginanti etninį tautiškumą, gali susigundyti atšaukti Švietimo įstatymą, ir pasirinkti bendradarbiavimą su tautinių mažumų partijomis.

DELFI primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis yra patvirtinęs, jog jo vadovaujama partija bendradarbiaus su Rusų aljansu artėjant Seimo rinkimams. Planuojamą bendradarbiavimą patvirtino ir Rusų aljanso pirmininkė Irina Rozova, tačiau ji nesiėmė svarstyti, su kuo lenkai ir rusai galėtų Seime bendradarbiauti sėkmės atveju.