LDDP narys Justinas Karosas teigia,

 (5)
LDDP narys Justinas Karosas teigia, jog konservatoriai, sutelkdami savo kritiką į Naująją sąjungą (NS, socialliberalus), tuo pačiu daro šiai partijai nemokamą reklamą ir didina jos galimybes laimėti Seimo rinkimus.
"Konservatoriai yra seni politikos vilkai. Kodėl jie taip daro?", ketvirtadienį spaudos konferencijoje klausė J. Karosas.

Pats atsakydamas į savo klausimą, J. Karosas sakė, kad konservatoriai taip elgiasi, suvokdami, jog kitame Seime bus opozicijoje ir todėl nori turėti sau parankų kritikos taikinį, kokiu gali tapti socialliberalai.

Parlamentaro nuomone, socialliberai kaip nauja partija yra parankiausias taikinys konservatoriams. "Naujajai sąjungai atsidūrus valdžioje, konservatoriai vėl galės gąsdinti "Maskvos baubu", "tempimu į Rytus", KGB", pažymėjo J. Karosas. Jis pridūrė, kad "s eniau egzistuojančios partijos jau yra konservatorių vėtytos ir mėtytos".

Be to, LDDP nario teigimu, socialliberalai laikui bėgant patirs vis daugiau vidinių prieštaravimų. Kaip pavyzdį, J. Karosas nurodė faktą, jog iš NS gretų jau pasitraukė antras meras, išrinktas pagal NS sąrašą.

Šią savaitę NS paliko Lazdijų meras Jonas Matulevičius, nesutikdamas su partijos sprendimu neleisti merams ir vicemerams kandidatuoti į Seimą. J. Matulevičius kandidatuos į Seimą kaip nepriklausomas kandidatas, remiamas Valstiečių partijos.

Anksčiau iš NS pasitraukė Šilutės rajono meras Algirdas Balčytis, atsisakęs paklusti NS reikalavimui palikti mero postą.

J. Karosas konservatorių "reklamą" socialliberalams palygino su Seimo nario Juozo Galdiko kritika sovietinių skulptūrų parkui Grūto miške, kuris dėl tokios kritikos ir dėmesio tapo žinomas visame pasaulyje. "Ne veltui parke atsirado į J. Galdiką panaši skulptūrą", ironizavo parlamentaras.

Neseniai Seimo pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė paragino prezidentą Valdą Adamkų atsiriboti nuo paramos NS, paskui kurią, pasak jos, "ateina fašistuojančios jėgos".

Kalbėdama apie "fašistuojančias jėgas", R. Juknevičienė nurodė NS bendradarbiavimą su Kauno meru Vytautu Šustausku, pagarsėjusiu antisemitiniais pareiškimais, bei Šiaulių merės socialliberalės Vidos Stasiūnaitės dalyvavimą oficialiai neregistruotos nacionalsocialistų partijos mitinge Šiauliuose.

Anksčiau Seimo pirmininkas V. Landsbergis NS siedavo su Rusija ir vadino ją "antrąja kaire".

Dabar NS yra populiariausia Lietuvos politinė partija. Apklausos rodo, kad liepą už ją būtų balsavę beveik 17 proc. rinkėjų. Seimo rinkimai vyks spalio 8 dieną.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

A. Veryga surado viceministrę (11)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandą papildė nauja sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, atrinkta per viešąją atranką, kurios metu kandidatai teikė savo kandidatūras į viceministro ir patarėjo pareigas, rašoma pranešime spaudai.

Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas (7)

Valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Socialdemokratų partija – greičiausiai ir toliau liks dirbti kartu, nors jų santykiai banguos.

Kultūros ministerija siūlo riboti teatrų vadovų kadencijų skaičių (28)

Teatrams ir koncertinėms įstaigoms turėtų vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, pareigas jie galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, siūlo Kultūros ministerija.

Kiek tiksliai pinigų turi sumokėti „Sodra“, kai susergame? (24)

Nuo trečios dienos susirgusiam dirbančiam žmogui pradeda mokėti „Sodra“, ligos pašalpa (nuo 2015 m.) siekia 80 proc. atlyginimo dydžio. Skamba neblogai, kol pats nesusergi ir negauni pašalpos, teigia kai kurie dirbantieji. Anot jų, kai kuriais atvejais susirgęs iš tiesų gauni gerokai mažiau.

Jau svarstomas tikėtinas scenarijus Europai (31)

Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas.