Latvijos žiniasklaida nieko nežino apie naftos perdirbimo gamyklą

Rusijos naftos ir dujų pramonininkų sąjunga (RNDPS) paskelbė siūlanti susilaikyti nuo investicijų Lietuvoje, jas nukreipiant į Latviją, kur, anot RNDPS atstovų, yra geriau suderinami Rusijos ir Vakarų interesai.

Tai teigiama viešųjų ryšių tarnybos D&Z projektų vadovo Arūno Daugėlos išplatintame pranešime spaudai.

Vienas iš investicijų Latvijoje objektų yra naujos naftos perdirbimo gamyklos statyba, dėl kurios buvo susitarta Latvijoje ir Maskvoje praėjusių metų pabaigoje.

Pasak RNDPS patarėjo Latvijoje Jurijaus Ognevo, gamyklos projektavimo darbai yra pažengę tiek toli, jog jų nutraukti jau neįmanoma. Anot jo, naujos naftos perdirbimo gamyklos statybą paskatino ketinimai sumažinti naftos produktų kainas Baltijos šalyse.

J. Ognevas visą trečiadienio dieną savo mobiliuoju telefonu neatsiliepė. Pernai RNDPS atstovai buvo pagrasinę "Mažeikių naftą" paversti "metalo laužo krūva".

Pasak pranešimo, net strateginio "Mažeikių naftos" investuotojo Williams International" pasitraukimo iš Lietuvos atveju, gamykla Latvijoje vis tiek bus statoma. Pasak J. Ognevo, "Williams" apsitraukimo atveju "Mažeikių nafta" ir naujoji Latvijos naftos perdirbimo gamykla priklausytų vieningai naftos energetikos sistemai.

Naftos perdirbimo gamykla Latvijoje bus statoma pagal Vakarų standartus ir aplinkosaugos reikalavimus. Gamyklos projektuojamas galingumas yra apie 2 mln. tonų naftos per metus, ji turėtų gaminti aukščiausios kokybės degalus.

"Šio kiekio pakaks Latvijai, Rusijos Pskovo ir Kaliningrado sritims bei iš dalies ir Estijai", teigė J. Ognevas.

Gamykla turėtų atsipirkti per 4-5 metus, planuojama, jog procesingas joje kainuos 9-10 JAV dolerių už toną naftos.

"Skirtingai nuo "Williams", Latvijoje planuojamos statyti gamyklos savininkai pirmiausiai užsitikrino rusiškos naftos tiekimą", teigė J. Ognevas.

Bendroji Rusijos ir Latvijos įmonė, kurios pavadinimas kol kas neatskleidžiamas, statybas vykdys savo ir kreditinėmis lėšomis, todėl finansinių garantijų iš Rusijos bei Latvijos vyriausybių nereikės. J. Ognevas kol kas neatskleidė ir būsimos statybos vietos, tačiau teigė, jog "sklypas jau yra".

J. Ognevas taip pat neįvardijo, kuri iš Rusijos naftos bendrovių galėtų būti susijusi su naujos naftos perdirbimo gamyklos statyba. pasak jo, pagrindinis jos iniciatorius yra "rusiškai latviškas" kapitalas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (18)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.

Tokių stebuklų dar nėra buvę: kuo gali virsti karinė slėptuvė (96)

Pajūrio regioniniame parke – nemažai įvairių „stebuklų“, kai draustiniuose visais būdais stengiamasi įrodyti buvusios sodybos faktą ir pasinaudoti vienintele galimybe ten statyti namus. Pavyzdžiui, oficialiai kaip rūsį bandoma įregistruoti ir buvusius karinius įtvirtinimus arba slėptuvę.

Vilniuje atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos (8)

Vilniaus savivaldybė sostinėje ketina atnaujinti dar 13 perspėjimo sirenų.

Oro gynybos sistemoms Lietuva planuoja išleisti per 100 mln. eurų (177)

Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų.

Valstybės tarnybos rojus: iš kuklaus atlyginimo – butas centre ir tūkstančiai sąskaitoje (246)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – gana keista valstybinė institucija, pažvelgus į tarnybos darbuotojų ar net vadovų atlyginimus, atrodo, kad darbas valstybės tarnyboje tikrai nėra rojus, tačiau visai kitoks požiūris apima pasižiūrėjus į šios įstaigos vadovų turto deklaracijas. Štai, buvusi ilgametė įstaigos direktorė Vida Augulienė šioje tarnyboje sugebėjo ir praturtėti, kaip pati sako, iš kuklaus atlyginimo sukaupė beveik milijono litų turtą.