„1991 m. Vilniuje ir Rygoje įvykdytiems nusikaltimams netaikomas senaties terminas“, – pareiškė G. Kristovskis, primindamas, kad M. Golovatovas vadovavo susidorojimui su Lietuvos nepriklausomybės gynėjais.
Ministro nuomone, Austrijos sprendimas prieštarauja Europos solidarumo principui.
Be to, būtent Austrijoje įsikūrusios JTO struktūros, kurios reguliariai iškelia klausimus apie genocidą ir nusikaltimus prieš žmoniją. Keista, kad šiuo atveju Viena ignoravo M. Golovatovo praeitį, pabrėžė G. Kristovskis.
Ministras priminė, kad toli gražu ne visi sovietų karininkai pakluso nusikalstamiems savo vadovybės įsakymams. Dauguma jų atsisakė šaudyti į savo tėvynainius.
G. Kristovskis susisiekė su Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos vadovu Audroniu Ažubaliu, ir išreiškė palaikymą kaimyninei valstybei, kuri reikalavo M. Golovatovo ekstradicijos.
Primename, kad Austrijos policija sulaikė M. Golovatovą, kurio suėmimui buvo išduotas Europos orderis. Tačiau nepraėjus nė parai Rusijos pilietis buvo paleistas.