Laisvės premijos komisija spręs, ką daryti su šių metų apdovanojimu

 (63)
Naujai sudaryta Laisvės premijos komisija trečiadienį rinksis spręsti, kaip elgtis, kad kitų metų sausio 13-ąją Seime būtų įteikta Laisvės premija.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kaip žinote, pernai komisija nebaigė savo darbo. Nauja komisija svarstysime pateikimo terminus, tas kandidatūras, kurios jau buvo kažkada pateiktos ir organizuosime darbą taip, kad spėtume iki Kalėdų patvirtinti plenariniame posėdyje paskirtą premiją“, – BNS sakė naujoji komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Komisijos nariai spręs, ar nors ir vėluojant skelbti naują kandidatų konkursą, ar laureatą atrinkti iš pernai pateiktų kandidatūrų.

Buvusi Laisvės premijos komisija siūlė 2015 metų premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, tačiau tam nepritarė Seimas. Po tokio Seimo sprendimo atsistatydino dalis komisijos narių, premija liko niekam nepaskirta. Net pasigirdo siūlymų visai naikinti šią premiją.

Įstatyme taip pat numatyta, kad pretendentas premijai gauti Seimui turi būti pateiktas iki lapkričio 23 dienos.

Kadangi naujos kadencijos parlamentas pradėjo dirbti tik lapkričio 14-ąją, nespėta laiku sudaryti naujos komisijos ir paskelbti atranką.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: gegužė ruošiasi maloniai nustebinti (6)

Baigiantis paskutinei balandžio savaitei, panašu, kad baigsis ir vėsusis periodas. Artimiausiomis dienomis didesnių pokyčių dar nebus, tačiau ateinančios savaitės orai nuteikia optimistiškai.

Gegužės pradžia – ne tokia šilta, kokios norisi, bet maloni (8)

Ateinanti savaitė bus šiltesnė ir malonesnė, tačiau tai dar nėra šiluma, kokios visi laukia, LRT RADIJUI sako sinoptikė Vida Ralienė. Anot jos, duomenys rodo, kad gegužę temperatūra būdavo ir labai aukšta, ir krisdavo žemyn, tad ateinantis mėnuo gali būti įvairus.

Telšių mokytoja – ne vienintelė: pilasi naujos mokyklų istorijos (701)

Telšiuose apie gėjų seksą ir kanibalizmą vaikus mokiusios Loretos Raudytės pavardę jau žino ir politikai, ir teisininkai, ir prokurorai. Akivaizdu, kad išgalvotos ir mokslu neparemtos informacijos skleidimas pedagogei skaudžiai atsirūgs, tačiau tokių mokytojų Lietuvoje – ne vienetai.

L. Kukuraitis: siekiant pažaboti emigraciją, reikia išspręsti dvi problemas (136)

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įsitikinęs, kad nuo to, kaip, kada ir į kokias bendruomenes buriasi žmonės, priklauso tėvynainių polinkis emigruoti arba ne.

Kokią pensiją gauna nesukaupusieji būtinojo 30 metų stažo? (73)

158,8 euro. Tokio dydžio vidutinę senatvės pensiją gauna žmonės, nesukaupę būtinojo stažo, kuris šiuo metu yra 30 metų.