Laisvės premijos komisija spręs, ką daryti su šių metų apdovanojimu

 (63)
Naujai sudaryta Laisvės premijos komisija trečiadienį rinksis spręsti, kaip elgtis, kad kitų metų sausio 13-ąją Seime būtų įteikta Laisvės premija.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kaip žinote, pernai komisija nebaigė savo darbo. Nauja komisija svarstysime pateikimo terminus, tas kandidatūras, kurios jau buvo kažkada pateiktos ir organizuosime darbą taip, kad spėtume iki Kalėdų patvirtinti plenariniame posėdyje paskirtą premiją“, – BNS sakė naujoji komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Komisijos nariai spręs, ar nors ir vėluojant skelbti naują kandidatų konkursą, ar laureatą atrinkti iš pernai pateiktų kandidatūrų.

Buvusi Laisvės premijos komisija siūlė 2015 metų premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, tačiau tam nepritarė Seimas. Po tokio Seimo sprendimo atsistatydino dalis komisijos narių, premija liko niekam nepaskirta. Net pasigirdo siūlymų visai naikinti šią premiją.

Įstatyme taip pat numatyta, kad pretendentas premijai gauti Seimui turi būti pateiktas iki lapkričio 23 dienos.

Kadangi naujos kadencijos parlamentas pradėjo dirbti tik lapkričio 14-ąją, nespėta laiku sudaryti naujos komisijos ir paskelbti atranką.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Teisėsauga nusprendė netirti priekabiavimo atvejo J. Miltinio teatre (25)

Teisėsauga šį pavasarį nusprendė netirti galimo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktoriaus Lino Zaikausko seksualinio priekabiavimo, nes teigia neįžvelgusi šioje istorijoje visuomeninės reikšmės.

Ketvirtadienį laukiama smarkios audros (74)

Tai trečiadienio įspėjimo pranešimu pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Turtingiausių ir vargingiausių politikų TOP 10 (196)

Turtingiausias Lietuvos Seimo narys – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, sukaupęs 14,7 mln. eurų turto. Tačiau parlamente yra tautos atstovų, kurių turtas lygus nuliui.

Seime – intrigos dėl sesijos pratęsimo (21)

Tie parlamentarai, kurie jau planavo pasimėgauti vasaros malonumais Lietuvoje arba užsienyje, greičiausiai bus priversti savo planus pakoreguoti. Seimo vadovybė jau apsisprendė pratęsti pavasario sesiją. Jau neabejojama, kad ketvirtadienį tam pritars ir seniūnų sueiga.

Kultūros ministrė pasisakė apie konservatorių siūlymą griežtinti filmų kontrolę (154)

Trims Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams pasiūlius sugriežtinti kino teatruose rodomų filmų turinio kontrolę, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson portalui LRT.lt sako sveikinanti visas iniciatyvas, kurios stiprina visuomenės informacinį atsparumą priešiškai propagandai, tačiau ragina jas geriau apsvarstyti.