Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seime – be V. Landsbergiopapildyta

 (1426)
Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Antradienį V.Landsbergio nebuvo Laisvės gynėjų rikiuotėje, jis BNS patvirtino nebūsiąs ir Laisvės gynėjų susitikime, ir iškilmingame Sausio 13-osios minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet dalyvaudavo.

V.Landsbergis sako neignoruojantis Sausio 13-osios paminėjimo – jis nutarė dalyvauti renginiuose už Seimo ribų.

„Tai ne nuo manęs priklauso, nuo namo šeimininkų tai priklauso“, – į klausimą, kodėl nedalyvauja Laisvės gyvėjų susitikime, atsakė V.Landsbergis.

Klausiamas, ar tokį sprendimą lėmė Seimo balsavimas, kai parlamentas jam atsisakė skirti Laisvės premiją, buvęs faktinis valstybės vadovas sakė, jog „tas sprendimas yra tik vienas grandinėje dėl viso istorijos perrašymo ir laisvės kovos niekinimo“.

„Aš būsiu visuose renginiuose“, – apie Sausio 13-osios 25-ųjų metinių minėjimą sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas, tuo pačiu patvirtindamas – tik už Seimo ribų.

„Aš manau, kad žmonės gali suprasti ir patys, o tiems, kas nesupranta, ką ten pasakysi“, – apie priežastis, dėl kurių šiemet aplenks Seimą, trumpai atsakė pirmasis parlamento vadovas po nepriklausomybės atkūrimo.

L.Graužinienė: gerbiu ir suprantu V.Landsbergio apsisprendimą

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako gerbianti pirmojo faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio sprendimą nedalyvauti Seimo renginiuose minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines, po to, kai Seimas atsisakė jam skirti per šį minėjimą tradiciškai teikiamą Laisvės premiją.

L.Graužinienė antradienį BNS taip pat sakė kvietusi buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V.Landsbergį per Laisvės gynėjų dienos iškilmingą minėjimą Seime skaityti pranešimą, bet jis Seimo renginius aplenks.

„Aš su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku, profesoriumi V.Landsbergiu kalbėjausi, kviečiau į minėjimą, prašėme padaryti pranešimą, bet aš gerbiu ir suprantu profesoriaus apsisprendimą ir džiaugiuosi, kad V.Landsbergis kaip Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas dalyvaus kituose renginiuose, ir labai svarbu, kad jis galėtų susitikti ir susitiks su tais žmonėmis, su kuriais jie kartu buvo tomis dienomis“, - sakė parlamento vadovė.

„Tenka apgailestauti, ir ši nemaloni situacija, manau, neturi apkartinti 25-mečio minėjimo“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.

„Turime išreikšti pagarbą kiekvienam Lietuvos žmogui, kur jis tuo metu bebuvo - viduje parlamente, prie durų, aikštėje, prie televizijos bokšto ar kitose vietose. Kiekvienas Lietuvos pilietis tuo metu kovojo, ir širdyje, ir dvasia, ir stiprybe. Tai yra tautos stiprybė, todėl lenkiame galvas prieš visą tautą. Tai (susidariusi situacija) neturi užgožti šitos labai reikšmingos datos, kurią minime vardan visos tautos“, - pridūrė L.Graužinienė.

Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę premiją skirti V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Apklausa atskleidė, kaip į terorizmo grėsmę reaguoja lietuviai (52)

Lietuviai mažiau nei dauguma kitų europiečių baiminasi teroro aktų pavojaus, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.

N. Putinaitė. Kokių specialistų reikia demokratijai? (14)

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu.

A. Pabedinskienė: Darbo kodeksas yra maksimaliai subalansuotas (80)

Šalies vadovei laikantis nuomonės, jog naujasis Darbo kodeksas yra nesubalansuotas ir taisytinas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atvirkščiai, teigia, kad darbo santykius reglamentuojantis naujasis įstatymas - „maksimaliai subalansuotas“.

Valstybės dieną keturios Lietuvos sostinės vienu balsu giedos „Tautišką giesmę” (39)

Lietuva vienu balsu – tokį tikslą šiemet iškėlė iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį” organizatoriai ir liepos 6 d. 21:00 val. bendram himnui tiesioginiame eteryje apjungs Vilnių, Kauną, Trakus ir Kernavę. Šventę iš keturių istorinių mūsų šalies centrų tiesiogiai transliuos daugybė Lietuvos žiniasklaidos kanalų, tad kiekvienas įsijungęs internetu ar per televiziją šiemet galės realiai himną giedoti vienu balsu su visa Lietuva.

Po Seimo sprendimo ji vaikų nebeturėtų (454)

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė su vyru augina sveikus dvynukus, pasaulį išvydusius pagalbinio apvaisinimo būdu. Moteris suspėjo – po konservatyvaus Seimo sprendimo ji tokios teisės nebegautų ir turėtų rinktis gydymą užsienyje.