Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seime – be V. Landsbergiopapildyta

 (1426)
Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Antradienį V.Landsbergio nebuvo Laisvės gynėjų rikiuotėje, jis BNS patvirtino nebūsiąs ir Laisvės gynėjų susitikime, ir iškilmingame Sausio 13-osios minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet dalyvaudavo.

V.Landsbergis sako neignoruojantis Sausio 13-osios paminėjimo – jis nutarė dalyvauti renginiuose už Seimo ribų.

„Tai ne nuo manęs priklauso, nuo namo šeimininkų tai priklauso“, – į klausimą, kodėl nedalyvauja Laisvės gyvėjų susitikime, atsakė V.Landsbergis.

Klausiamas, ar tokį sprendimą lėmė Seimo balsavimas, kai parlamentas jam atsisakė skirti Laisvės premiją, buvęs faktinis valstybės vadovas sakė, jog „tas sprendimas yra tik vienas grandinėje dėl viso istorijos perrašymo ir laisvės kovos niekinimo“.

„Aš būsiu visuose renginiuose“, – apie Sausio 13-osios 25-ųjų metinių minėjimą sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas, tuo pačiu patvirtindamas – tik už Seimo ribų.

„Aš manau, kad žmonės gali suprasti ir patys, o tiems, kas nesupranta, ką ten pasakysi“, – apie priežastis, dėl kurių šiemet aplenks Seimą, trumpai atsakė pirmasis parlamento vadovas po nepriklausomybės atkūrimo.

L.Graužinienė: gerbiu ir suprantu V.Landsbergio apsisprendimą

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako gerbianti pirmojo faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio sprendimą nedalyvauti Seimo renginiuose minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines, po to, kai Seimas atsisakė jam skirti per šį minėjimą tradiciškai teikiamą Laisvės premiją.

L.Graužinienė antradienį BNS taip pat sakė kvietusi buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V.Landsbergį per Laisvės gynėjų dienos iškilmingą minėjimą Seime skaityti pranešimą, bet jis Seimo renginius aplenks.

„Aš su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku, profesoriumi V.Landsbergiu kalbėjausi, kviečiau į minėjimą, prašėme padaryti pranešimą, bet aš gerbiu ir suprantu profesoriaus apsisprendimą ir džiaugiuosi, kad V.Landsbergis kaip Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas dalyvaus kituose renginiuose, ir labai svarbu, kad jis galėtų susitikti ir susitiks su tais žmonėmis, su kuriais jie kartu buvo tomis dienomis“, - sakė parlamento vadovė.

„Tenka apgailestauti, ir ši nemaloni situacija, manau, neturi apkartinti 25-mečio minėjimo“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.

„Turime išreikšti pagarbą kiekvienam Lietuvos žmogui, kur jis tuo metu bebuvo - viduje parlamente, prie durų, aikštėje, prie televizijos bokšto ar kitose vietose. Kiekvienas Lietuvos pilietis tuo metu kovojo, ir širdyje, ir dvasia, ir stiprybe. Tai yra tautos stiprybė, todėl lenkiame galvas prieš visą tautą. Tai (susidariusi situacija) neturi užgožti šitos labai reikšmingos datos, kurią minime vardan visos tautos“, - pridūrė L.Graužinienė.

Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę premiją skirti V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Pasieniečių trofėjai: nuo kontrabandos automobilių iki radijo bangomis valdomų valčių

Pagėgių kraštas ilgą laiką garsėjo cigarečių kontrabandos mastais. Įdiegus stacionarias stebėjimo sistemas Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi, kontrabandininkų klestėjimo laikai baigėsi. Anksčiau per valstybės sieną kontrabanda buvo gabenama motorinėmis valtimis, plaustais, taip pat plaukikų, vadinamų „ichtiandrais“, pagalba.

Šiaulių miesto meras neatmeta pirmalaikių rinkimų galimybės (5)

Šiaulių miesto savivaldybės taryboje susiformavus naujai daugumai, tiesiogiai išrinktas meras Artūras Visockas nuogąstauja, kad politiniai neramumai gali baigtis pirmalaikiais rinkimais.

Istorikas: A. Sniečkus buvo komunistas, pasižymėjęs sentimentais Lietuvai (78)

Antanas Sniečkus buvo bolševikinių įsitikinimų žmogus, bet jo veikla ir netgi tai, ką jis pasižymėdavo savo užrašuose, rodo, kad jis buvo Lietuvos gerbėjas. Taip LRT radijui sako istorikas Marius Ėmužis, neseniai apsigynęs disertaciją, kurioje tyrinėjo, kokią reikšmę A. Sniečkaus valdymo laikotarpiu turėjo politinio elito tarpusavio ryšiai ir kaip kūrėsi politiniai klanai.

Seimas pradeda svarstyti atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją (41)

Seime pradedama svarstyti atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, dokumentas pastarąjį kartą buvo peržiūrėtas 2012 metais.

Dar tik 19-os, o kepenys jau suirusios: trumpiausias kelias į alkoholizmą apklausa (93)

„Moksleivis pradėjo gerti 12-os metų, su tėvu. Dabar jis 19-os, o jau suirusiomis kepenimis. Ir tai tikrai ne vienetinis atvejis”, – skaudžiomis istorijomis su DELFI dalijosi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner.