Tokį susitarimą minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį Prezidentūroje pasirašė valdančiosios koalicijos ir opozicijos partijų vadovai.
Susitarime teigiama, kad gynyba stiprinama „reaguojant į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje“.
Partijų vadovai taip pat paskelbė, kad sieks nuolatinio JAV „nuolatinio tiesioginio karinių pajėgumų buvimo Baltijos valstybių teritorijose“.
Pagal susitarimą, biudžeto didinimo tempai kasmet būtų nustatomi atskiru Seimo nutarimu. Konkretūs skaičiai šeštadienio susitarime artimiausiems metams nėra nurodomi.
Dokumente išskiriami prioritetai, kad papildomas finansavimas būtų skiriamas prieštankinei, oro gynybos ginkluotei, kovinėms mašinoms, rezervo rengimui, taip pat informacinės ir kibernetinės gynybos sistemai.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO. Aljanso šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. finansavimo.
„Susitarimo įgyvendinimas bus sunkesnė dalis nei jo pasirašymas. Ankstesni sutarimai būdavo padedami į stalčius. Turėtų atsirasti struktūra, kuri prižiūrėtų susitarimą. Pačių partijų priežiūra nebūtinai veiks“, - BNS sakė L.Kasčiūnas.
Jo nuomone, Lietuva galėtų pasekti Danijos pavyzdžiu ir įkurti visuomeninę instituciją, kuri aptartų gynybos klausimus ir prioritetus.
JAV prezidentas Barackas Obama šią savaitę viešėdamas Briuselyje patvirtino kolektyvinės gynybos įsipareigojimus dėl Rusijos nuogąstaujančioms Vidurio ir Rytų Europos šalims, bet paragino Ukrainos krizės akivaizdoje didinti išlaidas gynybai.
„Situacija Ukrainoje mums primena, kad laisvė nėra nemokama“, - sakė B. Obama.
Premjeras galimybes vertina atsargiai
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius tikslesnių skaičių nenurodė, ir sakė negalintis garantuoti, kad kitąmet finansavimas išaugs iki 1 proc. BVP – būtent tokio tempo reikėtų, jei iki 2020 metų kasmet gynybos biudžetas būtų didinamas tokia pat santykine dalimi.
„Manau, kad mums nereikėtų procentaliai suskirstyti kiekvienams metams tam tikrą procentinį dydį. Manau, kad reikia atsižvelgti į finansinius įsipareigojimus iš anksčiau, strateginius tikslus“, - žurnalistams sakė premjeras.
„Kitais metais truputį finansavimas bus didesnis, bet tikrai negalėčiau garantuoti, kad tai sudarys 1 proc. bendrojo vidaus produkto“, - teigė A. Butkevičius.
Dokumente išskiriami prioritetai, kad papildomas finansavimas būtų skiriamas prieštankinei, oro gynybos ginkluotei, kovinėms mašinoms, rezervo rengimui, taip pat informacinės ir kibernetinės gynybos sistemai.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius teigė, kad visi kariuomenės pirkiniai derinami su NATO sąjungininkais, atsižvelgiant į parengtus gynybos planus.
Generolo teigimu, jau nuspręsta atsisakyti rusiškų sraigtasparnių MI8 ir ketinama pirkti transportinius sraigtasparnius, kuriuos būtų galima panaudoti tiek paieškai ir gelbėjimui, tiek karinėms operacijoms, sausumos pajėgoms planuojama įsigyti kovinių šarvuotų mašinų.
„Dar būtini dalykai - prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė. Viskas priklausys nuo biudžeto, planai yra, žinome, ko norime“, - žurnalistams sakė A. Pocius.
Lietuvos kariuomenės vadas patvirtino, kad JAV kariai dalyvaus šiemet Baltijos šalyse rengiamose karinėse pratybose. Pasak generolo, „jeigu bus reikalinga, tikrai amerikiečių kažkoks vienetas dislokuosis Lietuvoje“.
Parama VAE projektui
Lietuvos parlamentinių politinių partijų vadovai šeštadienį taip pat išsakė paramą Visagino atominės elektrinės (VAE) ir suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalo projektams.
Susitarime dėl 2014-2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių partijų lyderiai sutarė šiuos projektus įgyvendinti „kiek įmanoma sparčiau“, o priklausomybę nuo dujų ir elektros importo įvardijo realia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Dokumente teigiama, kad ilgus metus diskutuojamas atominės elektrinės projektas turi būti įgyvendintas „pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas“.
Vyriausybė iki šiol nepaskelbė galutinio apsisprendimo, ar Lietuvoje bus statoma atominė elektrinė. Šis projektas buvo vystomas su Japonijos įmone „Hitachi“ ir Latvijos bei Estijos bendrovėmis, tačiau 2012 metų spalį nesulaukė paramos per patariamąjį referendumą.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius žurnalistams sakė, kad Baltijos šalių pareigūnai derina projektą. Pasak premjero, paskutiniai žingsniai buvo Lietuvos išsiųsti atsakymai partneriams į išsamų klausimyną ir studijos apie sinchronizavimą su Vakarų tinklais perdavimas kompanijai „Hitachi“.
„Dirbame su tuo projektu labai aktyviai“, - šeštadienį po susitarimo pasirašymo sakė premjeras.
Suskystintų gamtinių dujų terminalui Lietuvoje yra tvirta politinė parama. Jis turėtų būti įrengtas iki metų pabaigos. Taip būtų panaikinta Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ monopolija. Partijų susitarime pabrėžiama, kad iki dujų terminalo eksploatavimo pradžios į valstybės kontrolę turi būti perimtas magistralinis dujotiekis.
Partijos susitarime taip pat parėmė planus 2015 metais įsivesti eurą.