L. Matjošaitytė. Atsakomybė rinkimų pažeidėjams turi būti griežtesnė

 (21)
Per kiekvienus rinkimus susiduriame su įvairiais trukdymais realizuoti savo teisę rinkti, sulaukiame pranešimų apie galimus rinkėjų papirkimo atvejus, pradėtus ikiteisminius tyrimus ir panašius negatyvius reiškinius.
L. Matjošaitytė. Atsakomybė rinkimų pažeidėjams turi būti griežtesnė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Visgi kodėl mums nepavyksta tokių reiškinių išgyvendinti? Galbūt viena priežasčių yra ne itin griežta atsakomybė pažeidėjams? Tačiau apie viską iš pradžių.

Lietuvos įstatymų leidėjas rinkėjų papirkimu pripažįsta atvejus, kai rinkėjų balsai perkami tiesiogiai, atvejus, kai rinkėjų balsai perkami netiesiogiai, kai rinkėjai ar rinkimų teisę turintys asmenys dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat kai žadama už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų, kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

Visgi, kodėl mums nepavyksta tokių reiškinių išgyvendinti? Galbūt viena priežasčių yra ne itin griežta atsakomybė pažeidėjams?
Laura Matjošaitytė

Tiesa, įstatymų leidėjas, siekdamas paįvairinti rinkimų kampaniją, padarė tam tikrų išimčių ir nurodė atvejus, kurie nėra prilyginami rinkėjų papirkimui. Prie tokių atvejų priskiriama tam tikros spausdintos medžiagos, kaip, pavyzdžiui, politinės partijos, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų bei ženkliukų, skirtų politinei partijai, kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.

Tačiau rinkėjų papirkimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Dauguma užsienio valstybių savo teisės aktuose taip pat pateikia sąvokos „rinkėjų papirkimas“ apibrėžimą. Pavyzdžiui, Graikijos įstatymų leidėjas, apibrėždamas situaciją, kuri yra laikoma rinkėjų papirkimu, apsiriboja paprasčiausia formuluote „dovanų (bet kokios rūšies)“ siūlymas rinkėjams siekiant pakeisti rinkimų rezultatą, reiškiančia, jog bet kokių dovanų dalijimas rinkėjams už tam tikrą rinkimų rezultatą vienareikšmiškai prilyginamas rinkėjų papirkimui.

Kiti įstatymų leidėjai minėtą apibrėžimą pateikia gerokai platesnį. Pavyzdžiui, Gruzijoje rinkėjų papirkimu laikomi atvejai, kai rinkimų subjektai ir (arba) rinkimų subjektų kandidatai ir jų atstovai asmeniškai arba per kitus asmenis duoda pinigų, dovanų ir kitą materialinį turtą (neatsižvelgiant į jo kainą), parduoda lengvatine kaina, nemokamai platina bet kokias prekes, taip pat motyvuoja Gruzijos piliečius jiems žadėdami skirti lėšų, suteikti garantijų ir kitų vertingų daiktų (neatsižvelgiant į jų kainą).

Laura Matjošaitytė
Laura Matjošaitytė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Ukrainoje ne tik pinigų skyrimas, prekių platinimas nemokamai ar lengvatinėmis sąlygomis, bet ir paslaugų teikimas, darbų atlikimas, garantijų, paskolų suteikimas, loterijos bilietų platinimas arba kito materialiojo turto dalijimas rinkėjams, įmonėms, institucijoms ar organizacijoms, taip pat prašymai, pasiūlymai balsuoti arba nebalsuoti už tam tikrą partiją, kandidatą, partijos pavadinimo ar kandidato pavardės nurodymas laikomi rinkėjų papirkinėjimu.

Tam tikrų panašumų sutinkama ir Didžiojoje Britanijoje, kur asmuo yra laikomas kaltu dėl įvykdyto nusikaltimo paperkant, jeigu jis, tiesiogiai arba netiesiogiai, pats arba padedamas bet kurio kito jo vardu veikiančio asmens, skiria pinigų arba nuperka darbo vietą bet kokiam rinkėjui ar bet kokiam kitam asmeniui, veikiančiam rinkėjo vardu, siekiant paskatinti bet kokį rinkėją balsuoti arba nebalsuoti, arba neteisėtai atlieka bet kurį iš šių pirmiau minėtų veiksmų dėl bet kurio balsavusio ar nebalsavusio rinkėjo, arba įteikia bet kokiam asmeniui minėtą dovaną, atlieka tokiam asmeniui naudingą pirkimą, siekiant paskatinti šį asmenį nupirkti, stengtis nupirkti bet kurio asmens išrinkimą per rinkimus arba bet kokio rinkėjo balsą, jeigu dėl bet kokios tokios minėtos dovanos ar pirkimo toks asmuo nuperka, įsipareigoja nupirkti, pažada, stengiasi nupirkti bet kurio asmens išrinkimą per rinkimus arba bet kokio rinkėjo balsą.

Panašus reglamentavimas yra ir Prancūzijoje, kur atvejai, kai bet kuris asmuo, dovanomis, grynaisiais pinigais, natūra, pažadais suteikti privilegijų, užtikrinti privalumus, darbo vietą viešajame arba privačiame sektoriuje, arba kitaip konkrečiai atlyginti, siekdamas daryti įtaką vieno arba daugelio rinkėjų balsavimui, nupirko arba mėgino nupirkti jų balsus, prilyginamas rinkėjų papirkimui.

Privilegijų siūlymas arba suteikimas rinkėjų papirkimui prilyginamas ir Rumunijoje. Turkijoje rinkėjų papirkimu taip pat laikomas ne tik žadėjimas suteikti vienam ar keliems rinkėjams privilegijas, paslaugas, lengvatas, vertingus daiktus, bet ir žadėjimas užtikrinti atitinkamas pareigas viešajame arba privačiame sektoriuje, jeigu rinkėjai už jį balsuos.

Maltoje dar įdomiau. Čia rinkėjų papirkimu laikomi atvejai, kai asmuo duoda, skolina arba sutinka duoti ar skolinti, siūlo, pažada, pažada įsigyti, stengiasi įsigyti pinigų arba gauti tam tikrą atlygį, kuris skiriamas bet kokiam rinkėjui arba už bet kokį rinkėją, bet kokiam asmeniui arba už bet kokį asmenį, siekdamas paskatinti bet kokį rinkėją balsuoti ar nebalsuoti.

Atsakomybė už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise

Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato, jog tas, kas naudodamas psichinę prievartą, papirkdamas arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam, dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam, dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki ketverių metų, o tas, kas padarė šią minėtą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį, kurstymas tai daryti rinkimuose, referendume užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Žinoma, atsakomybė už rinkėjų papirkimą numatyta ir užsienio valstybių teisės aktuose. Vieną mažiausių laisvės atėmimo bausmių taiko Gruzija, kur už balsų pirkimą baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų. Panašus reguliavimas yra ir Slovėnijoje, kur įstatymų leidėjas yra numatęs, jog bet kuris asmuo, rinkimų metu arba slapto balsavimo metu skatinantis kitą asmenį balsuoti arba nebalsuoti, pateikti negaliojantį balsą arba balsuoti už ar prieš tam tikrą pasiūlymą naudojant jėgą, grasinant, paperkant, apgaulės būdu ar bet kokiu kitu neteisėtu būdu, yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 1 metų.‌ Analogiška bausmė numatyta ir Estijos, Kroatijos bei Suomijos teisės aktuose.

Viena griežčiausių bausmių – laisvės atėmimas iki penkerių metų ir bauda numatyta Vokietijoje bet kuriam asmeniui, kuris perka arba parduoda balsą rinkimų metu arba balsuojant slaptai.

Kitose valstybėse taikomos dar didesnės laisvės atėmimo bausmės. Pavyzdžiui, pagal Graikijos baudžiamosios teisės aktus siekis pakeisti rinkimų rezultatą yra laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų ir baudomis. Panašus reguliavimas yra ir Prancūzijoje, kur asmenys, kurie paskatino, siekė paskatinti vieną arba daugelį rinkėjų (ne) balsuoti – baudžiami dvejų metų laisvės atėmimu ir 15 tūkst. eurų bauda. Be to, tokiomis pačiomis baudomis baudžiami ir asmenys, kurie sutiko priimti arba stengėsi gauti tokias dovanas, privilegijas ar pažadus.

O kaimyninėje Latvijoje asmuo, kuris sąmoningai trukdo pasinaudoti neribota teise išrinkti atstovus, teise būti išrinktam, panaudodamas smurtą, apgaulę, grasindamas, papirkdamas arba kitais neteisėtais būdais, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba skiriant viešuosius darbus, arba ne didesne kaip šešiasdešimties minimalių mėnesio darbo užmokesčių dydžio bauda. Analogiška laisvės atėmimo bausmė tam, kuris trukdo rinkėjui dalyvauti rinkimuose naudodamas jėgą, grasindamas panaudoti jėgą, apgaulės būdu arba mėgina įvairiais būdais daryti įtaką tokiam asmeniui siūlydamas finansinę naudą, taikoma ir Vengrijoje.

Beje, ir Šveicarijoje bet kuris asmuo, kuris siūlo, žada, duoda rinkėjui arba veikia taip, kad rinkėjui būtų duota dovana, suteikta kitokia privilegija už atitinkamą balsavimą arba už nedalyvavimą rinkimuose, ir bet kuris asmuo, kuris būdamas rinkėju siekia gauti pažadą arba tokias privilegijas, taip pat baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba finansine nuobauda.

Viena griežčiausių bausmių – laisvės atėmimas iki penkerių metų ir bauda numatyta Vokietijoje bet kuriam asmeniui, kuris perka arba parduoda balsą rinkimų metu arba balsuojant slaptai. Įdomu ir tai, jog Vokietijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų tiems asmenims, kurie šantažuoja rinkėjus, t.y. neteisėtai, naudodami prievartą, grasinimus, pasinaudodami ekonominiu spaudimu, neleidžia arba trukdo rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise. O Rumunijoje atsakomybė už rinkimų įstatymų pažeidimus yra dar griežtesnė.

Prancūzijoje asmenys, kurie paskatino, siekė paskatinti vieną arba daugelį rinkėjų (ne) balsuoti – baudžiami dvejų metų laisvės atėmimu ir 15 tūkst. eurų bauda. Be to, tokiomis pačiomis baudomis baudžiami ir asmenys, kurie sutiko priimti arba stengėsi gauti tokias dovanas, privilegijas ar pažadus.
Laura Matjošaitytė

Čia numatoma, jog pažadai, pinigų, prekių arba kitų privilegijų siūlymas, suteikimas siekiant paskatinti rinkėją balsuoti arba nebalsuoti už tam tikrą kandidatų sąrašą, tam tikrą kandidatą bei tokio rinkėjo sutikimas priimti šias dovanas laikomi nusikaltimu, už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo 6 mėnesių iki 5 metų. O jeigu atitinkamą veiksmą atliko stebėtojas, baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų.‌ Tuo tarpu, kaimyninė Lenkija ne tik netoleruoja poveikio rinkėjams, bet ir tokius asmenis baudžia nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. Lenkijos zlotų dydžio bauda (apie 2250-11240 eurų – DELFI).

Taigi, nors kiekvienoje valstybėje, priklausomai nuo joje susiformavusių tradicijų, kultūros ir vertybių sistemos, požiūris į rinkėjų papirkimą ir už tai kylančią atsakomybę yra skirtingas. Visgi, visur vieningai sutariama, jog poveikis rinkėjams netoleruotinas ir už tai taikytina atitinkama atsakomybė.

Artėja Seimo rinkimai. Galbūt jau pats metas įvertinti teisės aktuose numatytą atsakomybę už trukdymą rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise ir išplėsti taikytinos atsakomybės ribas? Turbūt visi sutiksime, jog svarbiausia užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams ir sudaryti visas sąlygas sąžiningiems ir skaidriems rinkimams.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Buvusi „Reuters“ korespondentė Maskvoje: tai beprotiška, beprotiška vieta (70)

Kaip vakariečiams suprasti Rusiją? Penkerius metus „Reuters“ korespondente Maskvoje dirbusi Amie Ferris-Rotman turi atsakymą. Ji Rusiją pažįsta taip pat gerai kaip Ameriką ir Jungtinę Karalystę, kuriose užaugo. Pirmasis jos patarimas: atskirti Rusijos valdžią nuo Rusijos žmonių.

S. Skvernelis galų gale pasirinko paskelbti „valstiečių“ vienmandatininkai Vilniuje (199)

Ketvirtadienį Vilniuje, pievoje prie Baltojo tilto, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pristatė visus Vilniuje kandidatuojančius vienmandatininkus.

Teisėsauga atliko kratą Seimo nario P. Gražulio darbo vietoje Seime papildyta 13.45 (447)

BNS žiniomis, teisėsaugos pareigūnai ketvirtadienį atliko kratą parlamentaro „Tvarkos ir teisingumo“ atstovo Petro Gražulio darbo vietoje Seime.

Kratos Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo J. Miliaus darbo vietoje papildyta 13:40 (183)

BNS žiniomis, teisėsaugos pareigūnai ketvirtadienį atlieka kratas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus darbo vietoje.

Apklausa: ką lietuviai norėtų matyti JAV prezidento poste (125)

Palankiau už abu kandidatus JAV prezidento postui užimti lietuviai vertina dabartinį šios šalies vadovą Baracką Obamą, tačiau naujuoju Baltųjų Rūmų šeimininku norėtų matyti Hillary Clinton, o ne Donaldą Trumpą. Pastarąjį Respublikonų partijos kandidatą palankiai vertina dešimtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų.