Niujorko dienraštyje „Wall Street Journal“ išspausdintu komentaru ministras išsakė paramą Ukrainos politikams, kurie kol kas delsia priimti įstatymus, numatančius didesnę autonomiją Donecko ir Luhansko sritims. Jo teigimu, Maskva prieš Ukrainą vykdo „karinę, ekonominę ir politinę agresiją“.
„Kaip mes galime spausti įgyvendinti politines reformas ir decentralizaciją, kai Rusijos karinė technika tebėra Donecko ir Luhansko gatvėse, o tarptautiniai stebėtojai neturi priėjimo prie šių teritorijų? Kaip mes galime užtikrinti, kad įsipareigojimų bus laikomasi, kai agresorius net nepripažino esanti konflikto šalis?“, - rašo L.Linkevičius.
Pasak L.Linkevičiaus, pernai pasiekti Minsko susitarimai, kuriuose numatyta decentralizacija ir vietos rinkimai, išlieka vienintelis kelias, tačiau pirmiau būtina nutraukti ugnį, atitraukti sunkiąją ginkluotę ir sudaryti sąlygas dirbti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams.
„Šiuo metu regione tankų daugiau nei ESBO stebėtojų, ir šie tankai gali judėti laisvai, o tokios galimybės ESBO nariai neturi“, - nurodė ministras.
Pasak jo, jei decentralizacijos būtų reikalaujama prieš deeskalaciją, tai tik „paskatintų kraštutines nuotaikas šalyje, jėgas, kurios jau nori imtis ginklų susigrąžinti okupuotas teritorijas“.
Lietuvos ministro teiginiai iš esmės sutampa su Ukrainos prezidento Petro Porošenkos sekmadienį paskelbtu pareiškimu, kad autonomija rytiniams regionams nebus suteikta, kol nebus užtikrintas paliaubų laikymasis.
Dėl paliaubų sąlygų pernai vasarį Baltarusijos sostinėje Minske susitarė Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai. Vakarai jų įgyvendinimą susiejo su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu.
Tačiau pastaruoju metu tiek Ukrainos kariai, tiek Rusijos remiami separatistai skundžiasi padažnėjusiais paliaubų pažeidimais.
Karas rytų Ukrainoje nuo 2014 metų nusinešė jau daugiau kaip 9 tūkst. žmonių gyvybių.