Pasak ministro, „sienų saugojimas, tas domino efektas – švedai užsidaro nuo danų, danai nuo vokiečių ir taip toliau – jeigu tai yra laikina, tai tvarkoj, bet jeigu tai taps ilgainiui nelaikina, tai tikrai bus didelis iššūkis ir išbandymas vienam iš mūsų didžiausių iškovojimų – Šengeno zonai“.
Vis pasigirstančių prognozių dėl Europos sąjungos griūties ir vis didesnių reikalavimų iš Didžiosios Britanijos ministras nėra linkęs dramatizuoti:
„Sniego susitikime“ dalyvavo ir Europos reikalų ministras iš Britanijos, turėjom progos detaliai kalbėti tomis temomis. Iškart galiu pasakyti, kad britai daugiau kalba apie savo likimą Europos sąjungoj ir kad nebūtų kėsinamasi į jų suverenias teises, kad nebūtų prievartaujama jų socialinė sistema atvykusių sąskaita“.
L .Linkevičius sako, kad yra ir daug tokių aspektų, kur požiūriai sutampa, pavyzdžiui, dėl atotrūkio tarp Europos biurokratinių institucijų ir piliečių mažinimo.
„Ar mes labai gerai žinom, ką dirba Europarlamentas, ar mes žinom, ką daro Europos komisija? Ar mes suvokiam, kad jų veikla, tiesioginis darbas ir rezultatai mums asmeniškai kažkuo svarbūs? Ne visi žino ir ne visi supranta“, - laidoje „Globali, bet Lietuva“ sakė L. Linkevičius.
L. Linkevičius siūlytų pakeisti terminą „protų nutekėjimas“ į „protų apykaita“. Jo teigimu, normalu, kad žmonės ieško, kur geriau, nes nėra sienų. Ministras pripažįsta, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje tikrai nepatenkinamas, pensijos tikrai per mažos:
„Kalbos nėra – ir gėda, ir žemina orumą, ir čia kaip nori galim sakyti. Jei pasakysiu, kad taip yra visur, nuo to lengviau nebus. O gal bus lengviau. Bet tikrai – tikiu, kad ateis tas laikas ir dirbkim, kad taip būtų“.
L. Linkevičius sako, kad per kiek daugiau nei dešimt metų Europos sąjungoje Lietuva išties pasiekė nepaprastai daug, tačiau daugelio dalykų tiesiog nebepastebime.
„Greit pripranti ir nejunti, kad tą turi. Žinot, pajunti tada, kai prarandi – paprastai taip būna. Duok, Dieve, kad neprarastumėm nei laisvės, nei to judėjimo, nei galimybių, sakysim, įsidarbinimui“, – sakė ministras.
L. Linkevičius pritaria kovojantiems dėl dvigubos pilietybės:
„Žmonės nori turėti saitus su Tėvyne. Jiems tai yra ir principo reikalas. Aš tą labai puikiai suprantu ir labai gerbiu. (...) Gerai, kad nors šiokie tokie įstatymai sujudėjo 2015 metais – gimę užsienyje vaikai nepraras bent jau pilietybės”.
Nors ministras mano, kad grįžimą į Lietuvą nulems buitiniai, finansiniai dalykai, darbo galimybės, pilietybės klausimas irgi turi būti išspręstas.
„Per maža tauta mūsų yra, kad mes dar skirstytumėmės į ateivius, išeivius. Žinot, trys milijonai Lietuvoj, milijonas kitur pasklidęs, iš anksčiau dar kiek. Turim susiskaičiuoti visus, kiekvienas reikalingas ir turi tą pajusti”, – sakė L. Linkevičius.
Praėjusiais metais L. Linkevičius ne Lietuvoje praleido net 169 dienas. Būdamas užsienyje ministras visada susitinka su ten gyvenančiais lietuviais bei pabrėžia itin didelę jų paramą Lietuvai. Ministras ypač akcentavo JAV gyvenančių lietuvių indėlį Lietuvai stojant į NATO:
„Amerikos vaidmuo mūsų krašto raidai buvo lemiamas. Ir čia mūsų diasporos įtaka irgi didžiąja dalimi prie to prisidėjo“.
Laidoje „Globali, bet Lietuva“ L. Linkevičius pasakojo, kad privačiuose pokalbiuose būsimi sąjungininkai sakydavo, kad Lietuva niekada nebus NATO narė dėl savo vietos žemėlapyje, geopolitinių interesų. „Reikėjo įtikint, reikėjo pasiekti. Tai, ką dabar turime, nėra duotybė, nukritusi iš mėnulio. Čia yra didelio darbo rezultatas ir tą reikia branginti“, - sakė užsienio reikalų ministras.