Situaciją ministras ketvirtadienį telefonu aptarė su Ukrainos kolega Pavlu Klimkinu.
„Tokie įvykiai neramina, nes toks modelis taikomas nebe pirmą kartą, kad yra apkaltinama provokacija, siekiant pagrįsti būsimą neva reakciją“, – BNS sakė L.Linkevičius.
„Yra kažkokio įvykio laukimas, turime budriai stebėti ir įvertinti tai, kad tokie metodai kartojasi dešimtmečiais“, – teigė ministras.
Tai L.Linkevičius sakė praėjus dienai po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą mėginus įsiveržti į Maskvos aneksuotą Krymo sritį.
Pasak Užsienui reikalų ministerijos, Ukrainos ministras P.Klimkinas per pokalbį su L.Linkevičiumi pareiškė, kad šie Rusijos kaltinimai neatitinka tikrovės, ir šiuo metu Ukrainos tarnybos siekia surinkti visą informaciją bei išsiaiškinti situaciją.
Ukrainos gynybos ministerija kiek anksčiau teigė, kad taip siekiama pateisinti Rusijos pajėgų regione perdislokavimą ir agresyvius veiksmus.
L.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad apkaltinęs Ukrainą V.Putinas pareiškė nematantis prasmės deryboms vadinamuoju Normandijos formatu, kur dalyvauja Rusija, Ukraina, Prancūzija ir Vokietija.
„Jeigu Normandijos formatas bus suspenduotas, tai bus dar vienas iššūkis“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, dar prieš Maskvos pareiškimus Kryme buvo matyti karinės technikos judėjimas.
Kalbėdamas su BNS, L.Linkevičius pateikė analogiją, kad Maskva nepagrįstus kaltinimus antisovietinėmis provokacijomis, nebūtais kareivių grobimais naudojo ir kaip pretekstą Lietuvos okupacijai 1940-aisiais.
„Metodai seni kaip KGB vadovėliai. Paralelės prašosi savaime. Šiuo atveju naudinga užduoti klausimą – kam tai naudinga. Ukrainiečiams nėra jokios naudos užsiimti tokiomis provokacijomis“, – kalbėjo ministras.
Rusija Ukrainos Krymo regioną aneksavo 2014 metais. Į regioną Maskva pasiuntė tūkstančius specialiųjų pajėgų karių, jie užėmė Ukrainos bazes, o regione buvo skubiai surengtas referendumas. Šio balsavimo rezultatų tarptautinė bendruomenė nepripažino.