Pasak L. Linkevičiaus, daugelį metų su Rusija bendraudama NATO stengėsi palaikyti dialogą. Aljansas veikė pasitikėjimo ir skaidrumo principu. Tačiau tuo per dažnai buvo naudojamasi. Maskva nesilaikė 1997 m. pasirašytame NATO ir Rusijos steigiamajame akte numatytų principų, pažeidė Helsinkio baigiamąjį aktą ir netinkamai elgėsi su savo kaimynėmis. Nepaisant to, Aljansas vis dar tikisi konstruktyvaus Maskvos požiūrio. Būtent tai turėtų pasikeisti. NATO turi imtis griežtesnių veiksmų prieš agresorių ir neleisti jam slėptis po diskusijų priedanga.
L. Linkevičiaus nuomone, NATO ir Rusijos santykiai šiuo metu yra labai prasti dėl pastarojo meto Rusijos vykdytų agresijų. Valstybė šiurkščiai pažeidė tarptautinius įstatymus ir Ukrainos suverenitetą po to, kai aneksavo Krymą. Už Ukrainos ribų Kremlius prisideda prie masinės kontrabandos kampanijų, kurių tikslas – išardyti NATO ir Europos Sąjungą.
Rimtas NATO ir Rusijos dialogas turėtų būti susijęs su tikromis problemomis. Ministro teigimu, pripažinimas, kad Kremlius prisidėjo prie konflikto Ukrainoje, būtų gera pradžia. Rusija turi atšaukti savo karius iš Ukrainos ir grąžinti aneksuotą Krymo teritoriją. Taip valstybė įrodytų, kad nori pradėti konstruktyvų dialogą.
Jei Maskva tikisi pradėti tikrą partnerystę su NATO, ji turi atsisakyti nutrūktgalviškų ir kitus provokuojančių karinių veiksmų. NATO neturėtų nusileisti ir sutikti su Rusijos siūlomais kompromisais. Protinga Vakarų politika Maskvos atžvilgiu turėtų būti pagrįsta aiškiu įvertinimu, ar Rusijos veiksmai demokratiški, ar tai tik tušti žodžiai. Rusija savo veiksmais turi įrodyti, kad ji yra pasirengusi užmegzti dialogą, rašo L. Linkevičius.