Kasmet Maldos pusryčiams parenkama vis kita tema. Šių metų tema „Ar religijos sukelia konfliktus ir karus?“ atsirado dar prieš metus, sako užsienio reikalų ministras. Tačiau ji būtent šiandien aktuali kaip niekada.
„Žinoma, mes niekas nesitikime pakeisti pasaulio vienu susitikimu, bet mes turime keisti aplinką, kurioje esame kiekvieną dieną patys, ir taip skatinti pokyčius. Tai, kas dabar vyksta, yra tam tikra kryžkelė visam pasauliui – laikas sustoti ir apsidairyti, pažiūrėti, kas vyksta“, – teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Bordo imamas pabrėžė, kad žmonės neatsiejami nuo religijos. Šį imamą Prancūzijos vidaus reikalų ministras pasirinko savotišku Prancūzijos islamo balsu, per kurį vyksta valdžios ir visuomenės dialogas.
„Vykstant tokiems įvykiams, religijos gali tapti ir sutaikymo veiksniu, tačiau jos taip pat gali paskatinti susiskaldymą, neapykantą ir karus. Šiandien nuo politinių ir ekonominių manipuliacijų kenčia islamas, rytoj gal su tuo susidurs kitos religijos. Grįžtame prie religijos, tačiau kartu atsigręžiame į nacionalizmą. Šiandien raginama ir prašoma, kad religijos netaptų kapitalizmo ir fundamentalizmo įrankiu“, – sako Bordo mečetės Prancūzijoje rektorius, imamas Tareq Oubrou.
Paryžiuje gyvenantis rabinas Maldos pusryčiuose ragino nebetylėti, o teroristus drąsiai pasmerkti ir juos įvardyti.
„Juos turime stipriai pasmerkti ir tą turėtų padaryti ne tik religijų lyderiai, ne tik valdžios atstovai, bet ir kiekvienas asmuo. Mes privalome aiškiai pasakyti – jie teroristai ir juos įvardyti, vien pasmerkti jų neužtenka, turime imtis bendrų veiksmų“, – tikina Europos žydų viešųjų reikalų direktorius Levi Matusofas.
Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į naujus iššūkius. 1942 m. Jungtinių Valstijų Senato nariai pradėjo neformalius susitikimus, siekdami dalytis Kristaus mokymo gyvybingumu, po dešimtmečio valstijose įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo prezidentas.