„Rusijos karių skaičius Ukrainos teritorijoje išaugo - jie naudoja sunkiąją techniką, tankus, artileriją, priešlėktuvinius ginklus, jie naudoja savo bazių pajėgumus, oro kontrolės sistemas. Taigi, tai yra valstybės parama - tai yra Rusijos karas prieš Ukrainą“, - Briuselyje žurnalistams sakė L.Linkevičius prieš ketvirtadienį vykstantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį, kuriame svarstomas naujų sankcijų Rusijai klausimas.
Jis teigė iš susitikimo besitikintis „padorios diskusijos“ ir tai, kad bus atsižvelgiama „ne į emocijas, iliuzijas, bet į faktus“. Lietuvos ministras dar kartą priminė, kad savaitgalį separatistų vykdytas Mariupolio apšaudymas yra teroristinis aktas. Jis lygino tai su Europos vienybe neseniai vykusiose Prancūzijos laikraščio „Charlie Hebdo“ palaikymo akcijose po čia įvykdyto teroristinio išpuolio.
„Aš klausiu kai kurių kolegų, kurie dar abejoja, ką daryti - kiek dar žmonių turės būti nužudyta, kad pasakytumėme: mes esame ukrainiečiai?“ - retoriškai klausė jis.
Šią savaitę Ukrainoje lankęsis L. Linkevičius teigė, kad Kijevas iš Bendrijos tikisi nuoseklios užsienio politikos ir sankcijų išplėtimo Rusijos atžvilgiu.
"Tai, kas įvyko Mariupolyje, sunku pavadinti kaip nors kitaip nei teroristiniu aktu", - prieš URT Briuselyje žurnalistams teigė ministras.
L.Linkevičius žurnalistams tvirtino, kad Rusijos pasirinktas „saviizoliacijos“ kelias nėra racionalus, o Europos tikslas yra ne „padaryti Maskvą laiminga“, bet pranešti Rusijai aiškią žinią, neatmetant ir ekonominių sankcijų išplėtimo.
„Aš asmeniškai neatmesčiau (ekonominių sankcijų išplėtimo) - tai įmanoma. (...) Vėlgi viskas turi vykti bendru sutarimu, ir jei mes sutarsime, tai veiks“, - sakė ministras.
„Žūva žmonės, civiliai, kurie žudomi tyčia, tikslingai ir teroristai tai daro su Rusijos kariuomenės parama, naudojant jos ginkluotę, kuri nepaliaujamai tiekiama į Rytų Ukrainą net ir derantis dėl taikos. Mes negalime to ignoruoti ir turėtumėme elgtis nuosekliai, kaip esame sutarę: papildomos sankcijos turėtų būti ta spaudimo priemonė, kuri galbūt galėtų pakeisti tą kursą“, - pridūrė jis.
Tikisi, kad graikai „nelaužys“ ES
Pasak L. Linkevičiaus, Lietuvos pozicija Ukrainos ir Rusijos klausimais išlieka aiški ir nuosekli. Ministras pabrėžė, kad dabar Bendrijos taikomos sankcijos veikia, ir jos yra vienintelis būdas kaip nors paveikti Maskvos užsienio politiką. Likus vos dienai iki URT, naujasis Graikijos užsienio reikalų ministras Panagiotis Lafazanis pareiškė nepritariąs ES taikomoms sankcijoms Maskvai, tačiau L. Linkevičius įsitikinęs, kad Atėnų pozicija šio vakaro taryboje keisis.
„Netikiu, kad naujos vyriausybės pirmas žingsnis bus laužyti Europos Sąjungą“, - kalbėjo ministras.
ES užsienio reikalų ministrų susitikime naujos priemonės svarstomos reaguojant į blogėjančią situaciją Rytų Ukrainoje po Donecko oro uosto sunaikinimo ir Mariupolio miesto apšaudymo, pareikalavusio 30 civilių aukų.
Susitikimo išvakarėse naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad ministrai turėtų paskelbti, jog pratęsiamos pernai kovą paskelbtos sankcijos, išplečiamas „juodasis sąrašas“ asmenų, kuriems draudžiama atvykti į ES ir kurių turtas įšaldomas. Ministrai taip pat turėtų įpareigoti ES institucijas parengti naujas sankcijas, bet dėl jų ketinama nuspręsti vasario mėnesį.
ES Maskvai sankcijas įvedė po to, kai Rusija pernai kovo mėnesį aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, ir reikšmingai jas sugriežtino, kai liepos mėnesį Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridęs keleivinis lėktuvas.