Jo teigimu, tai, kad 40 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių, kaip rodo apklausa, domisi galimybėmis grįžti į tėvynę, nuteikia optimistiškai.

„Prieš dvylika metų įstojome į Europos Sąjungą, mūsų gyvenimo lygio vidurkis buvo maždaug 50 proc. europinio, dabar yra 75 procentai. Jis keičiasi, vis gerėja. Mes norėjome, kad mūsų žmonės galėtų laisvai išvažiuoti, kad nereikėtų vizų, kad patektume į Šengeno zoną, kad galėtų be apribojimų ieškoti darbo, mokytis. Natūralu, žmonės tuo pasinaudojo. Kartais mes pernelyg dramatizuojame išvykusiuosius. Suprantu, kad yra liūdna, kai žmonės išvažiuoja, bet kita vertus, mes to norėjome, kad jie turėtų galimybę“, – trečiadienį BNS sakė ministras, komentuodamas pernai atliktos užsienio lietuvių apklausos rezultatus.

Pagal juos, 40 proc. respondentų domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis, 17 proc. – nesidomi, dar 43 proc. teigė, kad jiems tai nėra aktualu.

„Aš žiūriu optimistiškai – jeigu 40 proc. domisi, kaip grįžti į Lietuvą, vadinasi, jiems jau tenai nėra taip gerai gyventi arba jie mano, kad jau laikas gal grįžti. Kad jų nusiteikimas pozityvus, sako tai, jog 90 proc. apklaustųjų mano, kad lietuvybės išlaikymas jiems yra svarbus. Vadinasi, jie tikrai nepraradę ryšio su Lietuva. Maža to, 93 proc. apklaustųjų domisi įvykiais Lietuvoje, tikrai seka gyvenimą“, – pabrėžė ministras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis apklaustųjų – 80 proc. – pareiškė, jog jiems kliūčių nėra aktyviau reikštis viešajame Lietuvos gyvenime reikštis, reikia tik asmeninės iniciatyvos.

„Mes esame toje pačioje Europos Sąjungoje, ir ta migracija yra natūralus procesas, ieškant kur patogiau, kur pigiau, kur kokybiškiau. Mes neturėtume žiūrėti į išvažiavusiuosius kaip į priešus ar nemylinčius Lietuvos“, – sakė L.Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu pernai rudenį atlikta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parodė, kad daugiau besidominčiųjų grįžimo galimybėmis yra tarp gyvenančiųjų Rusijoje (61 proc.), Jungtinėje Karalystėje (51 proc.). Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis sudaro 43 procentus.

Didesnė dalis tų, kurių asmeninė socialinė ir ekonominė situacija buvimo šalyje pagerėjo, nesidomi arba kol kas nesidomi grįžimo galimybe.

Paklausti apie svarbius veiksnius, svarstant grįžimo į Lietuvą galimybes, dauguma – 70 proc. – respondentų nurodė, kad jiems būtų svarbu darbo galimybės arba geras atlyginimas, karjera Lietuvoje. Ekonominę šalies padėtį paminėjo 30 proc. apklaustųjų, asmeninę situaciją šeimoje – 27 proc., požiūrį į žmogų, toleranciją – 18 procentai. Savo kalbos, gimtinės ilgesį nurodė 6,4 proc., dvigubą pilietybę – 5,5 proc. respondentų.

Užpernai atliekant panašią apklausą, mažiau nei trečdalis respondentų teigė neplanuojantys grįžti į Lietuvą. Kaip didžiausią postūmį grįžti dauguma tuomet nurodė šalies ekonominį augimą (36 proc.), psichologinio klimato pagerėjimą, pagarbą žmogui (34 proc.).

Be to, 2015 metų tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustųjų ketina balsuoti šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, 31 proc. prisipažino neplanuojantys to daryti, o 26 proc. dar buvo neapsisprendę. Dauguma (73 proc.) neketinančių dalyvauti rinkimuose žmonių tvirtino, kad juos balsuoti paskatintų galimybė savo valią pareikšti internetu.

Apklausą URM užsakymu praėjusių metų rugsėjo - spalio mėnesiais atliko bendrovė „Vilmorus“. Joje dalyvavo 1720 užsienio lietuvių iš 55 šalių.