„Mano nuomone, labai rimtai reikėjo pagalvoti, jeigu negalima giliau pateikti išsamesnės informacijos, ar reikėjo atskleisti pavardes. Galbūt viešoje informacijoje daugiau turėtų būti tendencijos ir galimos grėsmės“, - Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.
Pasak jos, Lietuvos žvalgybos institucijų dokumente paminėti Nepriklausomybės akto signatarai Rolandas Paulauskas ir Zigmas Vaišvila turi galimybę „gintis teisiniu keliu“.
Praeitą savaitę paviešintame Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime dėmesio sulaukė signatarai R. Paulauskas bei Z. Vaišvila ir buvusi energetikos viceministrė Renata Cytacka, šiuo metu dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat keli mažiau žinomi asmenys.
Ataskaitoje rašoma, kad 2015 metais suaktyvėjo save „nesistemine opozicija“ vadinančios politinės ir visuomeninės organizacijos bei judėjimai, o šias jėgas bando konsoliduoti Z.Vaišvila. Jis, anot žvalgybos, per pastaruosius kelerius metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų Lietuvos politikų.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad 2015 metų birželį vyko Z.Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“.