Kviesti pabėgėlius pasitelkė ir B. Vėsaitę: ką Lietuva jiems žada pasiūlyti

„Mūsų namai – jūsų namai!!!“, – laikydama plakatą su tokiu užrašu pabėgėlius į Lietuvą vilioja socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Vilnius priimti pabėgėlius jau ruošiasi: šiems žada ieškoti būstų, o vaikams – vietų darželiuose. Atvykėliai taip pat gali tikėtis pašalpų ir nemokamų kalbos kursų.

Skaičiais, kiek pabėgėlių gali tekti Lietuvai priimti, spekuliuojama kasdien. Praėjusios savaitės pabaigoje žiniasklaida paskelbė, kad Lietuvai gali tekti kur kas didesnis pabėgėlių skaičius nei buvo planuota: daugiau kaip 2 100 žmonių vietoje sutartų 325 asmenų. Pirmadienį Nyderlandų dienraštis „De Volkskrant“ paskelbė, kad Lietuva galbūt turėtų priimti 780 atvykėlių.

Šeštadienį neformalioje ES užsienio reikalų ministrų taryboje Liuksemburge dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Lietuva pasiruošusi pagal išgales priimti daugiau pabėgėlių nei planuota, jei visas žmonių skirstymo procesas vyks savanoriškai.

Stebint į Europą plūstančių pabėgėlių srautus panašu, kad į Lietuvą atvyks tikrai daugiau migrantų nei planuoti 325.

Kaip buvo skelbta anksčiau, Lietuvoje pagal ES programą atvyksiantys užsieniečiai pirmiausia būtų apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, o vėliau nevyriausybinės organizacijos rūpintųsi jų įsikūrimu kitose Lietuvos savivaldybėse. Kaip miestuose ruošiamasi juos sutikti?

G. Paluckas: reikia žmonėmis rūpintis, kad paskui nebūtų getų

Vilniaus savivaldybė – tarp tų, kuriai tikrai reikės priglausti pabėgėlių ir kuri tam jau ruošiasi. Vilniaus vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs: laukti nėra ko, nes ar pabėgėlių bus 300, ar 700 ar 2000, veikimo algoritmas vienodas.

„Vis tiek žmonėmis reikės pasirūpinti, kad jie turėtų galimybę kažkur apsigyventi – ar kompensuojant už nuomą, ar savivaldybės suteiktame būste, ar panašiai. Antra, jie paprastai atvažiuoja su vaikais, tad reikia mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, vertimo, psichologinės pagalbos gimtąja kalba, juk žmonės bėga iš karo zonos“, – DELFI kalbėjo G. Paluckas.

Praėjusią savaitę G. Paluckas pasiūlė svarstyti idėją darželiuose įkurti grupes arabų kalba. Tiesa, toks jo siūlymas nesulaukė valdančiosios koalicijos partnerių savivaldybėje entuziazmo. G. Palucko aiškinimu, nors ši tema dėl visuomenėje paplitusios ksenofobijos politiškai nepatogi, su koalicijos partneriais „nevienodą supratimą“ pavyko išsiaiškinti.

„Mes nesiginčijame ir nesakome, kad reikia darželių grupių arabų kalba – mes šnekame, kad turi būti asistentas ar žmogus, kuris padėtų arabiškai kalbančiam mažam vaikui greičiau adaptuotis. Aišku, ugdymas turi ir, pageidautina, kad vyktų lietuvių kalba“, – kalbėjo vicemeras.

Šiuo metu savivaldybė mėgina šnekėtis su pabėgėliais dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Savivaldybė siekia sukurti bendradarbiavimo, pabėgėlių informacijos ir paslaugų centrą, kurį sudarytų nevyriausybinės organizacijos ir savivaldybė. Siekiama koordinuoti individualias, nevyriausybines ir savivaldybės iniciatyvas.

Vis dėlto darželių sostinėje trūksta ir saviems, tad kaip bus su pabėgėlių vaikais?

„Visada tokiais klausimais populistai mėgina priešinti, paprastai dar sakoma, kad mūsų seneliai badauja, o jūs čia pinigus kažkam skiriate. Net jei atsitrauktume nuo emocijų politikos, racionaliai svarstant ir skaičiuojant, mums daug geriau atvažiuojančiais žmonėmis pasirūpinti nei palikti likimo valiai ir paskui stebėtis, kokie čia getai susiformavo, kokie mitingai vyksta, kodėl kažkas degina automobilius, kaip jau matėme Prancūzijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse“, – sakė G. Paluckas.

Vicemeras aiškina sutinkantis su kritika, kad daliai atvykėlių Lietuva bus tarpinė stotelė – jie ieškos galimybės persikelti į Vokietiją, Švediją ar kitur. Tačiau, sako pašnekovas, nemaža dalis liks Lietuvoje – jais ir reikia pasirūpinti.

Pasak G. Palucko, turi būti išlaikomas principas: priimame žmones, stengiamės juos adaptuoti mūsų kultūrinėje aplinkoje, o tada norinčius likti po truputį integruojame. Mat jei nieko nedarysime, programuosime situacijas, kuriomis baisimės.

Laukia pašalpos ir kalbos pamokos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė yra kreipusis į kiekvienos savivaldybės merą prašydama pagal galimybes solidarizuotis su kitomis ES valstybėmis narėmis priimant pabėgėlius tiek iš Graikijos ir Italijos, tiek iš trečiųjų šalių.

Kaip teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) DELFI pateiktame atsakyme, šiuo metu po integracinio periodo Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje prieglobstį gavęs užsienietis tęsia integraciją pasirinktos savivaldybės teritorijoje. Jiems integruotis padeda Lietuvos Raudonojo kryžiaus organizacija bei Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Asmeniui ar šeimai skiriamas kuratorius, kuris padeda užsieniečiui susirasti ir išsinuomoti būstą, įsigyti būtiniausius baldus ir namų apyvokos reikmenis, surasti darbą, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja lietuvių kalbos mokymą, vaikų ugdymą mokyklose ar vaikų darželiuose, konsultuoja visais klausimais, padeda pildyti dokumentus.

Užsieniečiams mokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa, mėnesinės pašalpos maistui ir kitoms išlaidoms (būsto nuomai, komunalinėms ir transporto išlaidoms), apmokami lietuvių kalbos kursai, mokamos pašalpos vaikams. Valstybės parama integracijai savivaldybės teritorijoje teikiama iki 12 mėnesių nuo užsieniečių, gavusių prieglobstį, išvykimo iš Pabėgėlių priėmimo centro dienos. Parama teikiama ne ilgiau negu trunka išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo terminas arba iki asmens išvykimo iš Lietuvos.

Raudonasis kryžius ar Caritas pasirašo sutartį su prieglobstį gavusiais asmeniu ar šeima. Sutartyje numatomos šalių teisės, pareigos, atsakomybė, terminai. Šiuo metu paramą integracijai savivaldybių teritorijose gauna 105 asmenys. Daugiausia asmenų yra Vilniuje – 62, Kaune tokių yra 14, Jonavoje – 20, Elektrėnuose – 4.

„Šiuo metu prieglobstį gavę užsieniečiai patys pasirenka savivaldybes, kuriose norėtų tęsti integraciją. Dažniausiai renkasi tuos miestus, kuriuose jiems pasiseka rasti darbo, gyvena jų pažįstami ar giminės“, – teigia SADM. Privalomo skirstymo ar pabėgėlių kvotų savivaldybėms šiuo metu nenumatoma.

Ruoštis neskubina – laukia tikslių skaičių

Tuo metu vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sako, kad pirmiausia rugsėjo 14 dieną reikia nuvažiuoti į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, kur paaiškės tikri skaičiai.

„Šis skaičius nepatvirtintas, skelbtas žiniasklaidoje, mes oficialiai tokio skaičiaus neturime, todėl pirmiausia mums reikia susitarti dėl jo. O tada, kai žinosime dėl laikotarpio, dėl skaičiaus, tik tada bus galima vykdyti kažkokį pasiruošimą. Šiuo metu prognozuoti tikrai per anksti“, – pranešimus, kad Lietuvai gali tekti priimti 2 100 žmonių, komentuoja E. Jankevičius.

E. Jankevičius tvirtina, kad pasiruošimui bus skirta daug laiko – priėmus sprendimą, pabėgėlių nereikės perkelti jau rytoj. Vicemeras taip pat nedetalizavo, kaip pabėgėlių skaičiai būtų padalyti tarp savivaldybių. Esą viskas priklausys nuo pabėgėlių skaičių, jų specialybių. E. Jankevičiaus tvirtinimu, vėlu tikrai nebus: perkėlimas bus vykdomas dvejų metų laikotarpiu, tik tada, kai būsime tam gerai pasiruošę.

„Savivaldybės žino informaciją, kad reikės priimti žmonių, ir kai kas jau ruošiasi“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.