Kuriamos naujos Lukiškių aikštės vizijos

 (2)
Vilniaus valdininkai, istorijos tyrėjai ir politikai mėgina nupiešti Lukiškių aikštės ateities viziją. Pirmadienį sostinės savivaldybėje vyko Vilniaus savivaldybės ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovų pasitarimas, kuriame dalyvavo istorikai, architektai, Seimo bei savivaldybės atstovai.
Lukiškių aikštė
Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi 1999 metų vasarį priimtu Seimo nutarimu, jau buvo parengusi programą, kurioje buvo paskaičiuota Lukiškių aikštės rekonstrukcijos orientacinė kaina ir laikas. Šią programą savivaldybė teikė Vyriausybei, tačiau ji nebuvo baigta svarstyti ir konkretus sprendimas nebuvo priimtas.

Pagal Seimo nutarimą, Lukiškių aikštė turėjo būti formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.

Praėjusios kadencijos Seimas šį rudenį paskelbė minėtąjį nutarimą negaliojančiu ir priėmė atskirą įstatymą, reglamentuojantį Lukiškių aikštės ateitį. Pagal dešiniųjų daugumos priimtą įstatymą, aikštė turėjo atlikti valstybinę reprezentacinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas.

Anot įstatymo, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turėjo atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, paženklinti 1863-1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir įamžinti jų atminimą.

Prezidentui grąžinus įstatymą pakartotinai svarstyti, naujosios kadencijos Seimas įstatymą panaikino.

Remiantis ankstesniais savivaldybės skaičiavimais, Lukiškių aikštės plėtros koncepcijos ir architektūrinės meninės idėjos konkurso sąlygoms parengti bei konkurso laimėtojui premijuoti buvo planuojama 200 tūkst. litų.

Pirmadienį pasitarime nemažai laiko buvo skirta galimoms aikštės rekonstravimo vizijoms aptarti.

Istorikas Antanas Tyla konstatavo, jog niekaip nerandama idėjinio sprendimo kaip sutvarkyti Lukiškių aikštę. Istorikas palygino aikštę su "istorijos lapu su išplėštu viduriu".

Istoriko Romo Batūros manymu, memorialas Lukiškių aikštėje turėtų būti skirtas 4 istorinių kovos už Lietuvos laisvę laikotarpiams: senovės kovoms su kryžiuočiais, XVIII amžiaus pabaigos - XIX amžiaus sukilimams, 1919 - 1920 metų Nepriklausomybės karui bei XX amžiaus pokario rezistencijai.

Seimo narys konservatorius Vytautas Landsbergis akcentavo, kad, remiantis Seimo priimtu nutarimu, aikštė turi atlikti valstybinę reprezentacinę ir visuomeninę funkcijas.

Seimo nario Antano Stasiškio teigimu, aikštės vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra problemiškas dėl to, kad "nuogas komercinis interesas dėl 4 hektarų žemės ploto kertasi su visuomeniniu - kultūriniu interesu".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Atidėtas skrydis papiktino keleivius: kaltina A. Butkevičių (13)

Penktadienio popietę iš Rygos į Vilnių „airBaltic“ reisu skridę keleiviai pasipiktino kelis kartus nukeltu skrydžio laiku. Kadangi tuo pačiu reisu iš komandiruotės skrido laikinai premjero pareigas einantis Algirdas Butkevičius, kai kurie keleiviai pamanė, kad skrydis vėlavo dėl jo kaltės.

Paskirtasis ministras L. Kukuraitis siūlo keisti pabėgėlių priėmimo tvarką (51)

Paskirtasis socialinės apsaugos ir darbo ministras mato būdą, kaip Lietuvos priimtus pabėgėlius išlaikyti mūsų šalyje, todėl siūlo keisti šių asmenų integracijos tvarką. Linas Kukuraitis siūlo sekti Estijos pavyzdžiu.

Neužteko laiko – G. Steponavičiaus apklausa bus tęsiama kitą savaitę (101)

Narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusio parlamentaro Gintaro Steponavičiaus apklausa penktadienį užtruko ilgiau nei septynias valandas ir bus tęsiama pirmadienį.

L. Ruokytė-Jonsson: pirmą kartą patikėjau partija (43)

„Aš pirmą kartą patikėjau partija, kuri nemelavo. Mano ir partijos požiūris sutapo – kultūra turi būti dėmesio centre“, – sako paskirtoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

D. Grybauskaitė paskyrė M. Vainiutę teisingumo ministre (58)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į naujai suformuotą Vyriausybę teisingumo ministre penktadienį paskyrė Mykolo Romerio universiteto profesorę Mildą Vainiutę.