Kuriamos naujos Lukiškių aikštės vizijos

 (2)
Vilniaus valdininkai, istorijos tyrėjai ir politikai mėgina nupiešti Lukiškių aikštės ateities viziją. Pirmadienį sostinės savivaldybėje vyko Vilniaus savivaldybės ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovų pasitarimas, kuriame dalyvavo istorikai, architektai, Seimo bei savivaldybės atstovai.
Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi 1999 metų vasarį priimtu Seimo nutarimu, jau buvo parengusi programą, kurioje buvo paskaičiuota Lukiškių aikštės rekonstrukcijos orientacinė kaina ir laikas. Šią programą savivaldybė teikė Vyriausybei, tačiau ji nebuvo baigta svarstyti ir konkretus sprendimas nebuvo priimtas.

Pagal Seimo nutarimą, Lukiškių aikštė turėjo būti formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.

Praėjusios kadencijos Seimas šį rudenį paskelbė minėtąjį nutarimą negaliojančiu ir priėmė atskirą įstatymą, reglamentuojantį Lukiškių aikštės ateitį. Pagal dešiniųjų daugumos priimtą įstatymą, aikštė turėjo atlikti valstybinę reprezentacinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas.

Anot įstatymo, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turėjo atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, paženklinti 1863-1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir įamžinti jų atminimą.

Prezidentui grąžinus įstatymą pakartotinai svarstyti, naujosios kadencijos Seimas įstatymą panaikino.

Remiantis ankstesniais savivaldybės skaičiavimais, Lukiškių aikštės plėtros koncepcijos ir architektūrinės meninės idėjos konkurso sąlygoms parengti bei konkurso laimėtojui premijuoti buvo planuojama 200 tūkst. litų.

Pirmadienį pasitarime nemažai laiko buvo skirta galimoms aikštės rekonstravimo vizijoms aptarti.

Istorikas Antanas Tyla konstatavo, jog niekaip nerandama idėjinio sprendimo kaip sutvarkyti Lukiškių aikštę. Istorikas palygino aikštę su "istorijos lapu su išplėštu viduriu".

Istoriko Romo Batūros manymu, memorialas Lukiškių aikštėje turėtų būti skirtas 4 istorinių kovos už Lietuvos laisvę laikotarpiams: senovės kovoms su kryžiuočiais, XVIII amžiaus pabaigos - XIX amžiaus sukilimams, 1919 - 1920 metų Nepriklausomybės karui bei XX amžiaus pokario rezistencijai.

Seimo narys konservatorius Vytautas Landsbergis akcentavo, kad, remiantis Seimo priimtu nutarimu, aikštė turi atlikti valstybinę reprezentacinę ir visuomeninę funkcijas.

Seimo nario Antano Stasiškio teigimu, aikštės vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra problemiškas dėl to, kad "nuogas komercinis interesas dėl 4 hektarų žemės ploto kertasi su visuomeniniu - kultūriniu interesu".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: pirmąjį balandžio savaitgalį – ypatinga šiluma prognozė kitai savaitei (3)

Atsisveikindamas kovas šalį palaistys pavasarišku lietumi, o balandis prasidės ypatingai: savaitgalį mėgausimės dar šį pavasarį neregėta beveik 20 laipsnių šiluma.

S. Skvernelis vis sulaukia siūlymų kurti naują frakciją (153)

„Yra tokių pasiūlymų, yra kalbų, bet manau, kad tai kol kas yra ankstyva.<...> Yra nemažai frakcijos narių ir tai jau ne vienetai ir ne dešimtys, kurie nori matyti tą rezultatą, kurį mes žadėjome žmonėms. Man yra džiugu, kad tokių Seimo narių yra, nes ir aš esu orientuotas į rezultatą, o ne procesą,“ – sako premjeras Saulius Skvernelis, paklaustas, ar bendražygiai jam nesiūlo kurti naujos jo paties frakcijos. Vis dėlto, jei pritrūktų politinės valios įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, S. Skvernelis sako neatmetantis galimybės dar šioje kadencijoje matyti ir naują valdančiąją koaliciją. Apie šias ir kitas politines aktualijas pokalbis su Ministru Pirmininku laidoje „Dėmesio centre“.

Anglijoje gyvenanti lietuvė: taip jau yra, jeigu gyveni skurdžiau, esi tylesnis, iš tavęs tyčiojasi (109)

Egidijus Anupraitis per kelias dienas liūdnai pagarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Paaiškėjo, kad vaikinas mokėsi Liverpoolio universitete, tačiau grįžo atgal į Lietuvą.

L. Linkevičius prašo Vokietijos ministro perduoti Lietuvai Nepriklausomybės aktą (252)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį paprašė Vokietijos diplomatijos vadovo Sigmaro Gabrielio perduoti Lietuvai Berlyno diplomatiniame archyve rastą 1918-ųjų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą.

SADM skandale aiškėja naujos aplinkybės: darbuotojai pasakoja apie klastingas schemas (103)

DELFI aprašius situaciją, kai apie galimą valstybės lėšų švaistymą Socialinės apsaugos ir darbo ministrui (SADM) pranešusios Vaikų išlaikymo fondo darbuotojos sulaukė sistemos kirčio – buvo pradėta ieškoti, kaip jas nubausti, į viešumą ėmė kilti naujos detalės.