Kuriamos naujos Lukiškių aikštės vizijos

 (2)
Vilniaus valdininkai, istorijos tyrėjai ir politikai mėgina nupiešti Lukiškių aikštės ateities viziją. Pirmadienį sostinės savivaldybėje vyko Vilniaus savivaldybės ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovų pasitarimas, kuriame dalyvavo istorikai, architektai, Seimo bei savivaldybės atstovai.
Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi 1999 metų vasarį priimtu Seimo nutarimu, jau buvo parengusi programą, kurioje buvo paskaičiuota Lukiškių aikštės rekonstrukcijos orientacinė kaina ir laikas. Šią programą savivaldybė teikė Vyriausybei, tačiau ji nebuvo baigta svarstyti ir konkretus sprendimas nebuvo priimtas.

Pagal Seimo nutarimą, Lukiškių aikštė turėjo būti formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.

Praėjusios kadencijos Seimas šį rudenį paskelbė minėtąjį nutarimą negaliojančiu ir priėmė atskirą įstatymą, reglamentuojantį Lukiškių aikštės ateitį. Pagal dešiniųjų daugumos priimtą įstatymą, aikštė turėjo atlikti valstybinę reprezentacinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas.

Anot įstatymo, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turėjo atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, paženklinti 1863-1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir įamžinti jų atminimą.

Prezidentui grąžinus įstatymą pakartotinai svarstyti, naujosios kadencijos Seimas įstatymą panaikino.

Remiantis ankstesniais savivaldybės skaičiavimais, Lukiškių aikštės plėtros koncepcijos ir architektūrinės meninės idėjos konkurso sąlygoms parengti bei konkurso laimėtojui premijuoti buvo planuojama 200 tūkst. litų.

Pirmadienį pasitarime nemažai laiko buvo skirta galimoms aikštės rekonstravimo vizijoms aptarti.

Istorikas Antanas Tyla konstatavo, jog niekaip nerandama idėjinio sprendimo kaip sutvarkyti Lukiškių aikštę. Istorikas palygino aikštę su "istorijos lapu su išplėštu viduriu".

Istoriko Romo Batūros manymu, memorialas Lukiškių aikštėje turėtų būti skirtas 4 istorinių kovos už Lietuvos laisvę laikotarpiams: senovės kovoms su kryžiuočiais, XVIII amžiaus pabaigos - XIX amžiaus sukilimams, 1919 - 1920 metų Nepriklausomybės karui bei XX amžiaus pokario rezistencijai.

Seimo narys konservatorius Vytautas Landsbergis akcentavo, kad, remiantis Seimo priimtu nutarimu, aikštė turi atlikti valstybinę reprezentacinę ir visuomeninę funkcijas.

Seimo nario Antano Stasiškio teigimu, aikštės vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra problemiškas dėl to, kad "nuogas komercinis interesas dėl 4 hektarų žemės ploto kertasi su visuomeniniu - kultūriniu interesu".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: trumpas žiemos revanšas prieš šilumą (6)

Paskutinę sausio savaitę žiema vos trumpam sustiprins savo jėgas. Pirmomis dienomis vyraus švelnūs orai, numatomi nedideli krituliai. Savaitės viduryje šaltis sustiprės, bet labiausiai tai pajus tik rytinė šalies dalis. Paskutinėmis dienomis žiema ir vėl išsikvėps, plūstels šiltesnis oras.

Komunikacijos ekspertas apie R. Karbauskį: matėme kenčiantį žmogų, kuris ieškojo būdų išsisukti (39)

Skambiai pranešę, kad jie yra ir bus gerokai skaidresni, sąžiningesni ir atsakingesni nei buvusios valdžioje partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasirodė esą tokie patys. Sandoriai, kurių paaiškinti nelabai pavyksta, santykiai, kurie kelia klausimų, deklaracijose neatsispindinčios lėšos ir mėginimai apkaltinti žiniasklaidą arogancija ir paperkamumu. Tai istorija apie dvejopus standartus, kurie nežinia, ar būtų išaiškėję, jei ne noras pulti, užuot gynusis. Apie šią situaciją ir galimus jos sprendimo būdus laidoje „Savaitė“ kalbėjo komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai suka nauju keliu (59)

Pernai rudenį sukako 25 metai, kai Lietuva atnaujino diplomatinius santykius su Lenkija. Jei kas galėtų ir švęsti, anot politologų, tai verslininkai, prekybininkai, mokslo ir meno atstovai. Politiniu lygiu buvo bendradarbiaujama su pertrūkiais. Šalių užsienio reikalų ministrų susitikime viltasi stiprinti politinį bendradarbiavimą ir spręsti tautinių mažumų problemas.

Signatarų kvartale vyrauja tikras chaosas (194)

Vadinamasis Signatarų kvartalas Pavilnio rajone yra vienas problemiškiausių visame Vilniuje. Ten jau kurį laiką vyrauja chaosas ir netvarka su statybomis, tačiau valstybinės institucijos su tuo tvarkosi sunkiai.

Seimo nariai ir meras Vilniuje pasigenda miesto muziejaus (58)

Sostinės meras liberalas Remigijus Šimašius sulaukė grupės parlamentarų raginimo steigti Vilniaus muziejų.