Sekmadienį iš Klaipėdos Pilies uosto į Karaliaučiuje vyksiantį tradicinių laivų festivalį "Vandens asamblėja" išplaukė Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas.
Kurėno kapitonas – Jūrų muziejaus laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius. Įgulos nariai – jo sūnus, to paties muziejaus istorikas Romualdas, ir laivadirbys iš Rusnės Simas Knapkis.
Kurėno maršrutas nusidrieks į Nidą, iš čia laivas pasuks pietine Kuršių marių pakrante.
"Beveik pusę metų teko tvarkyti formalumus, kad kurėnas galėtų įplaukti į Rusijos vidaus vandenis. Šį vizitą planavome gegužę, bet tuomet nepavyko. Dabar esame ramūs – turime paties Rusijos premjero V.Putino pasirašytą leidimą", - – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Laivyba Rusijai priklausančioje Kuršių marių dalyje – daugelį metų neišsprendžiama problema: tarp Rusijos ir Europos Sąjungos niekaip nepavyksta pasirašyti sutarties dėl laivų plaukiojimo Rusijos vidaus vandenyse. Norint laivui patekti į Rusijos vandenis, reikia šios šalies saugumo tarnybos leidimo.
"Vidaus vandenimis iš Lietuvos jachtomis ar kateriais būtų galima nuplaukti iki pat Paryžiaus ar Viduržemio jūros, galėtume pasiūlyti įdomius ir egzotiškus kultūrinio turizmo maršrutus", – sakė R.Adomavičius.
Šįkart jo vadovaujamas kurėnas leidosi į dešimtą ekspediciją. Šiai kelionei klaipėdiečius paskatino Kaliningrado pasaulinio vandenyno muziejus. Pavasarį čia atidarytas naujas laivų statybai skirtas skyrius.
Iki XX amžiaus vidurio Kuršių mariose plaukiojo plokščiadugnės burvaltės – kurėnai. Jie turėjo vieną pagrindinį stiebą, prie kurio buvo tvirtinama didburė arba dvi trikampės burės.
Kurėnai tiko žvejybai, jais buvo vežamos prekės, keleiviai ir gyvuliai.
Po Antrojo pasaulinio karo kurėnus išstūmė motoriniai žvejybos laivai. Senieji kurėnai sutrūnijo ir sunyko.
Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti kurėnus ir panaudoti juos etnokultūriniam turizmui ir švietimui.