Kur rasti žodžių „diubelis“, „fjučeris“, „kopyraitas“ lietuvišką atitikmenį?

 (47)
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, bet ir bendrajam visuomenės raštingumui, 2013–2014 m. atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą. Tyrimas atskleidė nepakankamą akademinės lietuvių kalbos kokybę, teigiama Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pranešime spaudai.
© Shutterstock nuotr.

VGTU, įvertinęs rezultatus, nusprendė daugiau dėmesio skirti priemonėms, padedančioms kelti dėstytojų ir studentų raštingumą.

„Esame „tiksliukai“ ir didžiausią dėmesį skiriame naujausioms technologijoms. Tačiau, suvokdami svarbiausią universiteto misiją – ugdyti pilietiškai atsakingą ir kultūros vertybėms imlią asmenybę, turime siekti progreso visose srityse. Gavę kiek blogesnius, negu tikėjomės, VLKK vertinimo rezultatus, suprantame, kad reikėtų kelti ne tik studentų, bet ir dėstytojų raštingumo lygį, todėl šiuo renginiu simboliškai pasitinkame 2017 metus, oficialiai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Lietuvių kalbos kultūros metais“, – apie tai, kaip kilo idėja rengti seminarus, skirtus mokslo kalbai gerinti, kalbėjo VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.

Aukšto raštingumo darbais laikomi tokie darbai, kurių dešimtyje puslapių rasta iki 10 klaidų, vidutinio raštingumo – 11–20, žemo – daugiau nei 20 klaidų. Vertinamos rašybos, skyrybos, kalbos kultūros (žodžių reikšmių ir darybos, gramatinių formų, sintaksės) klaidos, o ypač griežtai – didžiosios kalbos klaidos.

„VLKK atlikto tyrimo VGTU rezultatai mane, kaip kalbininkę, nuliūdino ir privertė susimąstyti, jog, susitelkę į mokslo svarbą dėstytojai ir studentai pamiršta, kad mokslinį turinį aiškiai ir tiksliai galima perteikti tik taisyklinga raiška. Kiekvienas kultūringas ir išsilavinęs žmogus privalo kalbėti ir rašyti taisyklingai – tai jo vizitinė kortelė“, – apie magistro darbų ir disertacijų kalbos taisyklingumą sakė Rasuolė Vladarskienė, VGTU Lietuvių kalbos katedros vedėja ir VLKK ekspertė.

VGTU leidyklos „Technika“ Knygų leidybos skyriaus vedėja Rita Malikėnienė pripažino, kad mokslinė, akademinė kalba yra gana sudėtinga: „Moksliniuose tekstuose dominuoja faktai, kartais sunkiai įkandamos sąvokos, gausybė tarptautinių žodžių, specialūs terminai. Privalu paisyti žodžių vienareikšmiškumo, dėstymo nuoseklumo, tikslumo, rišlumo ir kt. Todėl mokslinės kalbos valdymo įgūdžiai yra formuojami nuo studijų pradžių ir praverčia vėliau, rengiant mokslo literatūrą.“

Viena iš priemonių, padedančių gerinti akademinės kalbos kokybę, yra aukštosiose mokyklose VLKK rengiami seminarai kalbos klausimais. VGTU kartu su VLKK jau nebe pirmą kartą universitete organizuoja renginius lietuvių kalbos tematika – pernai pavasarį Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga, buvo išrinkti ir apdovanoti taisyklingiausiai kalbantys universiteto dėstytojai.

Pirmajame planuojamo ciklo seminare VLKK pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė skaitys pranešimą „Lietuvių kalba ir terminija daugiakalbėje Europoje“, ir Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė, VLKK narė dr. Albina Auksoriūtė, kuri supažindins su bendraisiais lietuvių terminų kūrimo principais ir pagrindiniais ištekliais.

Seminaras „Technikos universiteto studijų ir mokslo kalba“ vyks VGTU lapkričio 15 d. 10 val. (SRC 6 aukšto hole, Saulėtekio al. 11).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nepaklusnusis vyskupas T. Matulionis: buvo stengiamasi, kad gyvas negrįžtų (51)

Vyskupas Teofilius Matulionis (1873-1962) buvo žmogus, kurio gyvenimo dramą bus galima imti prototipu geram istoriniam ar psichologiniam romanui, kelių serijų filmui. Be jokios ironijos – mūsų laikų didvyris, stojantis į gretą su didžiaisiais krikščionijos šventaisiais.

D. Žiugždienė įsidarbino Kultūros ministerijoje (18)

Po įtarimų korupcija iš buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus komandos pasitraukusi Džiuljeta Žiugždienė jau kelis mėnesius dirba Kultūros ministerijoje, rašo portalas 15min.lt.

Valdžios pasiūlyta suma sukėlė audrą (774)

Kol gyventojai skundžiasi vis didėjančiomis maisto kainomis, Vyriausybės atstovai pristatė minimalių poreikių krepšelį, pagal kurį vienas lietuvis galėtų išgyventi vos už 238 eurus per mėnesį.

„120s“ žinios: nufilmuotas susidorojimas su Š. Korėjos lyderio broliu ir J. Basanavičiaus statula (7)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: paskelbta, kokia skulptūra pagerbs dr. Jono Basanavičiaus atminimą istorinėje sostinės erdvėje – aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Konkursą, kuriame dalyvavo 16 architektų ir skulptorių grupių, laimėjo Gedimino Antano Sakalio, Gediminas Piekuro ir Algirdo Rasimavičiaus kūrinys.

Vilniaus tarybos nario V. Urbonavičiaus vaikas į darželį priimtas neteisėtai (53)

Vilniaus tarybos nario konservatoriaus Vido Urbonavičiaus vaikui vieta sostinės darželyje buvo skirta pažeidžiant teisės aktus. Ar politikas darė spaudimą administracijos darbuotojams, auditoriai nevertino ir paliko tai daryti savivaldybės etikos sargams.