2015 metų pabaigoje Kaišiadorių savivaldybėje įvyko gana keistas viešasis pirkimas. Įmonė „Irdaiva“ laimėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos Kaišiadorių mieste projektavimo ir statybos darbų konkursą. Jo vertė beveik 2,4 milijono eurų.

Planas buvo nutiesti beveik 9 tūkstančius metrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pirkimo komisijos pirmininkas buvo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera.

Jis šioje istorijoje, kuri sudomino tarnybas, figūruoja itin dažnai. Jis, kaip skelbta, yra socialdemokratų partijos narys. Įdomi detalė yra ir ta, kad įmonė „Irdaiva“ viešojoje erdvėje taip pat buvo pristatoma, kaip socialdemokratams palanki įmonė, kadaise rėmusi partiją.

Kaina net daug kartų didesnė?

Keistas dalykas šiame milijoniniame pirkime yra tas, jog savivaldybės taryba nusprendė darbus atlikti tik tada, kai bus gauta Europos Sąjungos parama. Galiausiai paaiškėjo, kad Europos Sąjungos parama projektui nebus skirta, tačiau sutartis vis tiek buvo vykdoma.

„Kaišiadorių vandenys“ net pasiskolino daugiau nei 800 tūkstančių eurų tam, kad sutartis galėtų būti vykdoma ir visa suma buvo padengta iš Kaišiadorių gyventojų pinigų.

Paskaičiavus metro vandentiekio kainą, ji siekia daugiau nei 200 eurų. Įtarimų kelia ir tai, kad kituose miestuose nuotekų tiesimo darbai kainuoja daug pigiau.

Peržiūrėjus neseniai vykusius viešuosius pirkimus šioje srityje matoma, kad tarkime 2017 metų vasarį „Klaipėdos vanduo“ pasirašė sutartį su tiekėju, pagal kurią kaina už metrą yra truputį daugiau nei 100 eurų. Kas yra dvigubai pigiau.

300 tūkstančių eurų sumokėta, nors įmonė pati darbų neatlikinėjo

Įdomi detalė šiame Kaišiadoryse vykdytame viešajame pirkime, sudominusi ir FNTT, yra, kad konkursą laimėjusi įmonė „Irdaiva“ pati nuotekų ir vandentiekio tiesimo darbų neatlikinėjo, o turėjo rangovus UAB „KRS“, o šie darbus perleido atlikinėti UAB „Požeminės linijos“.

FNTT išvadose rašoma, abejonių kyla dėl sumos, kuri buvo sumokėta įmonei „Irdaiva“ už, galima tai įvardinti tarpininkavimu – šiek tiek daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Tai siekia beveik 13 proc. nuo visos sutarties.

Stebuklas: didžiuliai statybos darbai atlikti per vieną dieną

Dar įdomesni dalykai atsiranda, nagrinėjant šio konkurso statybos darbus. Įmonė pagal sutartį juos pabaigti turėjo iki 2015 metų rugsėjo mėnesio.

Tačiau nutiko kuriozas – statybos leidimas vandentiekio ir nuotekų tinklams tiesti išduotas 2015 metų gruodžio 28 dieną. Leidimą pasirašė jau minėtas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Č. Neviera.

Keista yra tai, kad jau kitą dieną – 2015 metų gruodžio 29-ąją yra patvirtintas statybos užbaigimo aktas. Ant jo taip pat Č. Nevieros spaudas ir daugybės kitų valstybės tarnautojų parašai.

Taigi, pagal dokumentus, 9 tūkstančių metrų nuotekų ir vandentiekio tinklas buvo nutiestas per vieną dieną. Ši aplinkybė taip pat sudomino FNTT, nes, jų teigimu, to padaryti paprasčiausiai neįmanoma.

Dėl VPT išvadų surašė tarnybines nuobauda dviem savivaldybės darbuotojoms

DELFI turimi dokumentai rodo, kad galiausiai, 2016 metų birželį savivaldybės administracijos direktorius Č. Neviera paskyrė švelniausias tarnybines nuobaudos dviem savo darbuotojoms dėl šio pirkimo. Tai jis padarė atsižvelgdamas į nepalankias Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas.

„Viešųjų pirkimų tarnyba išaiškino, kad konkurso sąlygos turi būti pagrįstos ir negali dirbtinai riboti konkurencijos. VPT pažymi, kad savivaldybės administracija, nustatydama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, pateikė nuorodą į konkretų darbų atlikimo metodą ir nenurodė, kad priimtina ir lygiavertė tiekėjų patirtis. Administracija neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų laikymosi“, - rašoma Kaišiadorių rajono savivaldybės komisijos išvadoje dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo.

Komisijos pirmininkas buvo Č. Neviera. Dviem savivaldybės darbuotojoms, kurios dirbo su viešaisiais pirkimais, buvo paskirtos švelniausios tarnybinės nuobaudos – pastabos.

FNTT kreipėsi į tris institucijas

Analizę dėl šio pirkimo ir galimų neskaidrių veiklų 2017 metų sausį atliko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT analizės išvadose pažymimi du dalykai, susiję su šiuo pirkimu, kurie kelia abejonių: visų pirma, statybos darbai oficialiai atlikti per vieną dieną, visų antra daugiau nei 300 tūkstančių eurų suma, sumokėta įmonei, kuri pati darbų neatlikinėjo.

Vis dėlto, FNTT kreipėsi į kitas institucijas, kad šios atkreiptų dėmesį į tokius pirkimus. Į Finansų ministeriją, Aplinkos ministeriją ir Aplinkos projektų valdymo agentūrą, kurios turėtų kontroliuoti, kaip atliekami tokio pobūdžio darbai.

Č. Neviera: savivaldybė pakeitė savo sprendimą

Č. Neviera DELFI teigė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pakeitė savo sprendimą ir leido atlikti darbus, nors Europos Sąjungos finansavimo gauti nepavyko. Vis dėlto, pasak administracijos direktoriaus, dabar dalis pinigų savivaldybei bus kompensuoti.

„Tarybos sprendimas buvo priimtas siekiant atlikti darbus ir pretenduoti į kompensaciją už atliktus darbus iš nepanaudotų 2007-2013 m. ES finansavimo periodo lėšų, kuomet savivaldybės turėjo prisidėti 5-10 proc. savo lėšų dalimi, nes 2014-2020 m. ES finansavimo periode už tokius darbus savivaldybės turi prisidėti jau 50 proc. savo lėšų dalimi.

Jeigu už atliktus darbus finansavimo iš 2007-2013 m. ES paramos lėšų savivaldybei nepavyktų gauti (kadangi ir kitos savivaldybės pretendavo į tas nepanaudotas lėšas), tokiu atveju buvo numatyta šį vandentvarkos projektą įtraukti į 2014-2020 m. ES finansavimo programą ir gauti jau mažesnę kompensaciją iš ES lėšų, nes prisidėjimas savo lėšomis jau būtų 50 proc., tačiau vis tiek dalį lėšų skirtų ES (o po 2020 m. gali būti, kad ES subsidijų apskritai nebeliks). Šiuo metu įgyvendintas projektas ir yra įtrauktas į 2014-2020 m. programą.

Darbus buvo skubama atlikti dar iki 2015 m. pabaigos, kol nebuvo pasibaigusios ankstesnio laikotarpio ES finansavimo galimybės. Bendrai ES finansavimo būdai gali būti du: pateiktų sąskaitų apmokėjimas arba kompensacija už jau apmokėtas sąskaitas, ir šiuo atveju buvo pasirinktas antrasis būdas“, - komentavo Č. Neviera.

Č. Neviera komentavo ir įmonės darbus, atliktus per vieną dieną. Pasak jo, statybos leidimas buvo teisėtas.

„Minėto projekto statybos statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas, šiandien galiojantis ir jokios kompetentingos institucijos neginčijamas. Savavalinė statyba iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, jo galiojimo laiku ir statybos užbaigimo akto pasirašymo metu nebuvo fiksuota.

Statybos užbaigimo akto pasirašymas patvirtina, kad statybos darbai atlikti pagal suderintą techninį projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Savivaldybės administracija neturi kompetencijos priiminėti pabaigtus rangos darbus“, - komentavo Č. Neviera.

Ne pirmas milijoninis „Irdaiva“ laimėtas pirkimas, sukėlęs abejonių tarnyboms

Apie dar vieną įmonės „Irdaiva“ laimėtą pirkimą DELFI rašė ir anksčiau. Žagarės regioniniame parke didžiulė pinigų suma vos nebuvo paleista vėjais. Tokiam išlaidavimui kelią užkirto Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri pastebėjo, kad paslaugų kainos išaugo iki auksinių.

Žagarės regioninio parko direkcija 2015 metais sudarė 11,19 milijonų eurų vertės Žagarės dvaro parko tvarkymo sutartį su bendrovėmis „Irdaiva“, „Plungės lagūna“, „Ekstra statyba“ bei „Virmalda“. Šis pirkimas turėjo būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

VPT nustatė, kad direkcija netinkamai nustatė darbų vertę bei neteisingai vertino pasiūlytos kainos pagrįstumą - ji yra beveik dešimtadaliu didesnė nei skaičiuojamoji darbų kaina.

Pavyzdžiui, direkcija skaičiavo, kad istorinės mūrinės tvoros restauravimas kainuos 325 tūkst. eurų, o konsorciumo pasiūlyta kaina buvo 609,2 tūkst. eurų, žirgyno ir sodo teritorijos sutvarkymas - atitinkamai 390,1 tūkst. ir 634,2 tūkst. eurų, vienos gatvės sutvarkymas - atitinkamai 23 tūkst. ir 174,4 tūkst. eurų. Yra ir daugiau panašių pavyzdžių.

VPT išvadoje teigiama, kad perkančiosios organizacijos plane nustatyta pirkimo vertė yra 10,5 eurų su PVM, o sutarties vertė buvo 11,19 milijonų eurų. Taip pat VPT teigimu, parko direkcija apribojo tiekėjų konkurenciją. VPT įpareigojo parką nutraukti sutartį, beje parko direktorius Mindaugas Balčiūnas yra ir ilgametis Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys, taip pat socialdemokratų partijos narys.