A. Nenėnas aškino, kad Velykų šventė nėra sukoncentruota tik į Velykų sekmadienį. Velykas švenčiame pradėdami nuo ketvirtadienio, Didįjį ketvirtadienį prisimename Šv. Mišių įsteigimą, Kunigystės sakramento įsteigimą, Didįjį penktadienį vyksta Jėzaus kančios pamaldos, šeštadienio vakare švenčiamos Velyknakčio šventosios mišios, kurių metu jau skelbiamas Kristaus prisikėlimas.
Velyknakčio Mišios yra pačios iškilmingiausios ir turtingiausios apeigos Katalikų bažnyčioje, nes yra skelbiamas Kristaus prisikėlimas, peržvelgiama visa išganymo istorija, susirinkusieji į Mišias atnaujina Krikšto pasiryžimus gyventi krikščioniškai, krikštijami apsisprendę tapti krikščionimis suaugę žmonės.
„Aš tai galvoju, kad nieko nereikia įrodinėti. Tiesiog tikėjimas yra Dievo dovana, ir jeigu žmogus ją gavo, tiesiog džiaugiasi ir gyvena tuo tikėjimu ir netikinčius myli taip, kaip mokina Kristus: alkaną - pavalgydink, ištroškusį - pagirdyk, ligonį - aplankyk, ir t.t.“, - į klausimą, ar reikia/verta/įmanoma įrodinėti Dievo buvimą netikintiems, atsakė kunigas Andrius.
Iki Velykų – pasninkauti, per Velykas - švęsti
Pasak kunigo, pasninkauti reiškia kažko atsisakyti, kad pasidalintume su kitais. „Pasninkas yra priemonė žmogui artintis prie Dievo, atsiribojant nuo daugelio žemiškų dalykų, pirmą vietą skiriant Dievui. Tai yra kaip dvasinės pratybos“, - aiškino A. Nenėnas. Pasninkauti reikėtų iki Velykų, o per Velykas iš tiesų reikia švęsti.
Kunigo teigimu, kiekvienas katalikas yra kviečiamas bent kartą metuose švęsti susitaikymo sakramentą (išpažintį). „Išpažintis yra ne šiaip sau išsakymas savo klaidų, bet pirmiausia yra sugrįžimas pas Dievą, susitaikymas su Dievu. Jeigu nuoširdus yra šis susitaikymas, žmogus stengsis toliau nedaryti ir nekartoti tokių dalykų, kurie sujaukė santykį su Dievu ir kitais žmonėmis“, - sakė dvasininkas.
A. Nenėnas pastebėjo, kad Velykos nėra vienintelė proga metuose prieiti išpažinties - tą galima daryti dažniau. Kadangi Velykos yra didelė šventė, kiekvienas raginamas jose dalyvauti tyra širdimi.
Vienuolis kalbėjo, kad šiandien yra tendencijų, kai krikščionis norima uždaryti į getus - kad jie ten sėdėtų ir niekur nesikištų. „Bet kiekvienas krikščionis yra dar ir pilietis, kuris su savo vertybėmis, savo pasaulėžiūra dalyvauja dar ir valstybės gyvenime. Tai natūralu. Bažnyčia, kaip institucija, turbūt yra neatskiriama nuo krikščionių bendruomenės, o Bažnyčia kaip institucija yra tiesiog krikščioniškąją bendruomenę atstovaujantis balsas“, - į pastabą dėl Bažnyčios kišimosi į politiką reagavo A. Nenėnas.
Kunigas DELFI skaitytojams paaiškino, kaip parenkamas Velykų laikas. Velykos Katalikų bažnyčioje visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario pilnaties. Kiekvienais metais yra žinoma, kada bus pilnatis ir yra atskaičiuojamas Velykų data. Velykos visada buvo kilnojamos.
Krikščionys perėmė žydų praktiką - žydai irgi švenčia Velykas, prisimindami išėjimą iš Egipto nelaisvės, vadovaujant pranašui Mozei. Išėjimas hebrajų kalba vadinasi Pesach ir reiškia perėjimą žydams iš nelaisvės į laisvę, krikščionims - iš mirties į gyvenimą.