G. Kėvišas galingesnis už visą Vyriausybę?
„Šiandien susidaro įspūdis, kad G. Kėvišas galingesnis už visą Vyriausybę“, - frakcijos posėdyje kalbėjo Gabrielius Landsbergis.
„Taip, visiškai sutinku, kaip tai ironiškai beskambėtų, panašu, kad G. Kėvišas pažabojo visą Vyriausybę ir premjerą ir visas kitas institucijas. Ir nereaguoja į raginimus pasitraukti dėl jo susikompromitavusios etikos ir moralės“, - kalbėjo ministrė.
Pasak ministrės, tyrimas dėl G. Kėvišo ministerijoje vyksta toliau: „Mūsų tyrimas toliau vyksta, vasario mėnesį prasidėjo pilnas auditas teatro veiklos. Mes kreipėmės į prokuratūrą, suspendavome finansavimą teatro scenos atnaujinimui. Nes galimai šis vadovas yra susijęs su nusikalstama veika, susijusia su šiuo projektu.“
Prašo visuomenės pagalbos parodant, kad vadovas turi pasitraukti
Ministrė frakcijos posėdyje prašė visuomenės pagalbos, nes teisinių priežasčių atleisti G. Kėvišą nėra: „Valia yra visuomenės rankose ir turėtų reaguoti visa šalis, kad vadovas pasitrauktų. Mes galime paveikti tik per etinį aspektą. Teisinių priežasčių jo atleisti nėra, o mes gyvename teisinėje valstybėje.“
L. Ruokytė-Jonsson svarstė, kodėl praeitos Vyriausybės dengė G. Kėvišą: „Ką veikė prieš tai buvusios Vyriausybės, kodėl dangstė šio vadovo veiklą, aš nežinau. Tris kartus jam buvo pratęsta kadencija. Mes atleisti jį galime tik, kai yra teisinis pagrindas. Jei ministrė atleidžia be teisinio pagrindo, prasidės teismai, kas padengs tas išlaidas, kai jis bus grąžintas į darbo vietą?“
Kas greičiau nugrius: G. Kėvišas ar Gedimino kalnas?
„Kas pirmiau nugrius: G. Kėvišas, ar Gedimino kalnas - toks amžinas klausimas. Panašu, kad G. Kėvišas ilgiau išsilaikys“, - komentavo Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ji klausė, ar bus imtasi įstatyminių pakeitimų.
Ministrė teigė, kad visų pirma bus keičiama tvarka, kad konkursai negalėtų būti rengiami anksčiau. G. Kėvišas teatrui vadovauja jau 14 metų ir 2016 metų rudenį laimėjo dar vieną penkerių metų kadenciją. Konkursas buvo paankstintas beveik puse metų ir jį rengė dar praėjusi valdžia. Dabar opozicija reikalauja konkursą atšaukti, bet, pasak ministerijos, tokių teisinių galimybių nėra.
„Akivaizdžiai matoma, kad vėl buvo išnaudotos spragos įstatyme. Žinodami galimą valdžių pasikeitimą, buvusi valdžia, konkrečiai ministras Šarūnas Birutis dirbtinai suorganizavo išankstinį konkursą, beveik 9 mėnesius prieš kadencijos pradžią“, - kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.
Ministrė teigė, kad G. Kėvišas formaliai net neprivalo laikytis etikos reikalavimų: „Jo pareiginėje instrukcijoje mane labai suglumino sakinys, kad vadovas turi žinoti etikos normas. Mano supratimu, nacionalinės įstaigos vadovai privalo griežtai laikytis etikos normų ir būti nepriekaištingos reputacijos. Šių sakinių nėra. Mes pakeisime pareiginę instrukciją.“
Ministrė teigė, kad yra intensyviai ieškoma dokumentų bei priežasčių, dėl kurių būtų galima teisiškai atleisti G. Kėvišą. Ir prašė Seimo narių pagalbos.
G. Landsbergis: reikia jį atleisti ir teisme ginti valstybinę poziciją
G. Landsbergis teigė, kad absurdiškai skamba paaiškinimai, jog G. Kėvišas yra galingesnis už visą Vyriausybę.
„Skamba kaip šiek tiek neįgali Vyriausybė, kai atvirame posėdyje yra pripažįstama, kad teatro direktorius yra galingesnis už Vyriausybę ir už premjerą S. Skvernelį, už ministrę. Prezidentės nepasitikėjimas yra išreikštas ir niekas nerūpi.
Aš tai matau priežastį – paimti ir atleisti ir eiti į teismą ir teisme ginti valstybinę poziciją. Yra toks kelias, bet akivaizdu, kad politinės valios tam keliui pasirinkti nėra. Dabar girdime išsisukinėjimą, kad būtų ilgas teismo procesas, jis pasibaigtų pralaimėjimu “, - po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė konservatorių lyderis G. Landsbergis.
Konservatoriai prašė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ištirti G. Kėvišo ir jo šeimos turtų kilmę. G. Landsbergis teigė, kad kol kas iš VMI atsakymo nėra gauta.
Ministrė ragino trauktis, G. Kėvišas atsakė neigiamai
DELFI primena, kad praėjusią savaitę kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson paragino G. Kėvišą trauktis iš pareigų. Šis pareiškė sako pareigas vykdęs laikydamasis įstatymų ir trauktis neketina.
„Nacionalinių kultūros įstaigų vadovams turi būti keliami patys aukščiausi etikos reikalavimai. Šis tyrimas parodė, kad ponas Kėvišas šių etikos reikalavimų nesilaiko. Konstatuoju, kad jis prarado mano pasitikėjimą ir turi trauktis iš pareigų“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson.
Tačiau G. Kėvišas į tokį raginimą nesureagavo. „Susipažinęs su viešai Kultūros ministerijos skelbiama informacija apie ministerijos komisijos sprendimą skirti man švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą, – pareiškiu, kad ši informacija nekeičia mano pozicijos, jog savo pareigas vykdžiau laikydamasis šalies įstatymų ir kitų teisės aktų“, – penktadienį išplatintame pareiškime teigė G.Kėvišas.
Pirmadienį ir premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad G. Kėvišas toliau dirbti negali ir turi trauktis.
Kultūros ministerijoje sudaryta komisija pasiūlė L. Ruokytei-Jonsson skirti teatro vadovui drausminę nuobaudą – pastabą. Ministrė tą ir padarė. Komisija buvo sudaryta po Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, kad LNOBT vadovas, vykdydamas viešųjų pirkimų procedūras, per kurias buvo sudarytos sutartys už 390 tūkstančių eurų su Kipre registruota jo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“, nuo pirkimų procedūrų nusišalino tik formaliai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat konstatavo, kad tokia praktika nepaneigia abejonių dėl priimamų sprendimų objektyvumo, sąžiningumo ir skaidrumo. Komisija taip pat konstatavo, kad G.Kėvišo vadovaujamas teatras ne kartą pirko paslaugų iš jo artimam giminaičiui priklausančios įmonės ir šitaip, kaip nustatė ir STT, neišvengė korupcijos rizikos veiksnio.
Palaikymo teatre neturi
DELFI jau skelbė, kad sausio mėnesį penkiems LNOBT lietuvių solistams buvo sumažinti atlyginimai.
Kai pradėjo klibėti G. Kėvišo kėdė, teatro administracija suorganizavo akciją ir kvietė darbuotojus pasirašyti G. Kėvišą ginantį raštą. Vos šeštadalis teatro darbuotojų (apie 100 ir 600) tokį raštą pasirašė. Taigi, G. Kėvišas didelio palaikymo tarp teatro darbuotojų neturi.
Skelbta, kad ir kiti žinomi menininkai išsigynė kreipimosi autorystės.
Scenai vėl tekėjo milijonai, dabar ministerija sustabdė finansavimą
DELFI jau skelbė, kad teatrui vėl tekėjo milijonai iš valstybės biudžeto scenos rekonstrukcijai, kuri prieš mažiau nei dešimtmetį buvo suremontuota už didžiulę sumą ir sulaukė teisėsaugos tyrimų.
Kuriozas yra tas, kad prieš mažiau nei dešimtmetį LNOBT scenos rekonstrukcijai jau buvo skirta 22 milijonai eurų, o panaudota pusė šios sumos (apie 15 milijonų eurų), 2009 metais teatrą purtė skandalas dėl šios rekonstrukcijos, o prokuratūros tyrimas tęsiasi iki šiol. Nepraėjo nė dešimtmečio, o LNOBT scenai buvo tęsiamos investicijos. Per pastaruosius trejus metus projektui skirta jau keli milijonai eurų.
Gavus informaciją iš Generalinės prokuratūros, kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson antradienį pranešė, kad stabdo finansavimą G. Kėvišo vadovaujamo teatro investiciniam projektui - scenos rekonstrukcijai. Kultūros ministerija pranešė, jog praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama informuoti, ar vykdomi kokie nors tyrimai dėl galimų pažeidimų LNOBT arba jos vadovo veikloje.
Prokuratūra informavo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biure yra vykdomas atnaujintas tyrimas dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų.
„Remdamasi šia informacija, kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson oficialiai paprašė Finansų ministerijos neįtraukti LNOBT investicinio projekto scenai rekonstruoti į Valstybės investuojamų projektų sąrašą 2017 metais. Tai reiškia, kad anksčiau planuotas tęstinis finansavimas ilgamečiam LNOBT investiciniam projektui yra suspenduojamas“, - rašoma Kultūros ministerijos pranešime.
Valstybės kontrolė 2010 metais buvo nustačiusi, kad rekonstruojant teatrą buvo ne kartą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas: už scenos įrangą mokėta brangiau nei numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai pirkta darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 4 milijonai eurų). Atsižvelgiant į šias išvadas G. Kėvišui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.
Sugebėjo sukaupti didžiulius turtus
DELFI jau rašė, kad keturiolika metų dirbdamas teatre, o anksčiau filharmonijoje ir visuomet besisukęs valstybės tarnyboje G. Kėvišas su šeima sugebėjo sukaupti didžiulius turtus.
Jo ir šeimos nekilnojamasis turtas yra gausus: sklypas, įsigytas 2004 metais ir namas viename prabangiausių Lietuvoje Laurų kvartale, saugoma ir itin privati sodyba ant Bebrusų ežero kranto Molėtų rajone, butas Vilniuje, pagal deklaracijas vertas 800 tūkstančių litų, ir padovanotas sūnui, G. Kėvišo tėvų namas Kaune, paliktas sūnėnui, dar vienas sklypas nežinomoje vietoje už 252 tūkstančius litų, pirktas iš žiniasklaidos magnato Gedvydo Vainausko.
Žinoma, piniginių lėšų bei kitokio turto teatro vadovas turi dar daugiau. Žiniasklaidoje buvo svarstyta, kad G. Kėvišo namas Laurų kvartale buvo statomas būtent tuo metu, kai Operos ir baleto teatre vyko skandalingoji scenos rekonstrukcija. Statybų inspekcijos aktas apie statybų užbaigimą 2009-aisiais metais patvirtina, kad statybų laikas sutapo su didžiuoju skandalu.
2007 metais G. Kėvišas deklaruoja iš banko gavęs beveik 3 milijonų litų paskolą, kuri buvo daug didesnė už visą jo turtą. Iki 2010 metų (faktiškai per dvejus metus) G. Kėvišas grąžino beveik 1,3 milijono litų paskolos, o šeimos turtas išliko milijoninis ir beveik toks pats, kaip prieš pasiimant paskolą. Metinės G. Kėvišo pajamos iš atlyginimo turėjo siekti apie 84 tūkstančius litų, jo žmona buvo muzikos mokytoja, o jokio turto pardavimo nebuvo deklaruota. Tiesa, yra deklaruota papildomi 600 tūkstančių litų pajamų iš sūnaus įmonės 2010 metais, bet įmokėta paskolos suma vis tiek yra daug didesnė. Tais pačiais metais teatrą krėtė skandalas dėl scenos rekonstrukcijos.
Pats G. Kėvišas neatskleidžia, kiek vidutiniškai per metus gauna papildomų pajamų iš savo sūnaus įmonės „Riverside Music Limited“, kuri laimėjo LNOBT viešuosius pirkimus ir kurioje jis deklaruoja užsiimantis individualia veikla, G. Kėvišas teigė: „Aš skaičiais nenorėčiau vardinti, nes ir neprivalau.“
G. Kėvišas aiškino, kad pajamos iš teatro sudaro mažąją dalį jo pajamų. Skelbiama, kad oficialus jo atlyginimas yra kiek didesnis nei 2 tūkstančiai eurų.
Jis teigė, kad 1992-1994 metais dirbo Monako Kunigaikštystėje, vadovavo įstaigai. 2001-2002 metais gyveno ir užsiėmė veikla Monake. Tačiau, pagal senas G. Kėvišo turto deklaracijas, kai jis buvo politiku: kultūros ministru ir Vilniaus savivaldybės tarybos nariu, atrodo, kad jo šeimos turtas sparčiausiai pradėjo augti gerokai vėliau, kai G. Kėvišas jau buvo grįžęs iš Monako ir dirbo teatre. G. Kėvišas žadėjo visas savo deklaracijas paviešinti vėliau.