Vaizdingai pradėdamas trečiadienį Seime surengtą apskritojo stalo diskusiją Lietuvos pažangos strategijos "Lietuva 2030" klausimais, kultūros ministras Arūnas Gelūnas siūlė lietuviams pereiti prie žemdirbiško galvojimo modelio.
"Aš labai siūlau pereiti į žemdirbišką galvojimo modelį - žemdirbys paslepia į žemę grūdą ir labai ilgai laukia, kol jis sudygs. Manau, lietuviams turėtų būti gana artima galvoti tokiu žemdirbišku būdu, ir aš tikiuosi, kad ir valstybės gyvenime tokiam civilizaciniam šuoliui esame pasirengę", - kalbėjo kultūros ministras, dalyvavęs rengiant Lietuvos pažangos strategiją.
Jo teigimu, dažniausias šiuolaikinio žmogaus palydovas yra netikrybė ir rizika. "Kaip įmanoma numatyti rytdieną ar kiek ilgesnį laikotarpį, kai supa vien netikrybė ir rizika ir nelabai aiški rytdiena? Daugumos atsakymas į šį klausimą turbūt būtų - nebijokime, išsivaduokime nuo baimės, kuri mus labai dažnai Lietuvoj kausto - baimė suklysti, baimė būti pakritikuotam, baimė būti nubaustam už iniciatyvą. Kita aiški linija - sumanumas, kūrybingumas, nes tiktai kūrybinga, lanksti reakcija padeda nebijoti tų iššūkių, kurie nebuvo numatyti", - kalbėjo ministras, kvietęs drąsiai svajoti ir nebijoti ateities.
Seimo, Vyriausybės nariai, strategijos rengėjai, aktyvūs visuomenės ir žiniasklaidos atstovai už apskritojo stalo diskutuoja dėl kūrybiškumo kaip pagrindinio valstybės pažangos variklio ir Lietuvos strateginės orientacijos į Šiaurės Baltijos regioną, aptaria tautiškumo perspektyvą globalizacijos kontekste, lietuvių pasitikėjimo savimi ir savo valstybe stokos priežastis.
Strategija "Lietuva 2030" - tai ilgalaikio planavimo dokumentas bei valstybės strateginio planavimo pagrindas. Ja siekiama paskatinti esminius pokyčius Lietuvos visuomenėje ir taip užtikrinti šalies pažangą, konkurencingumą bei visuomenės gerovę 20-ties metų perspektyvoje.