Dabar galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, teismas turi nutraukti bylą ir negali priimti ne tik apkaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio net ir tuo atveju, kai tęsti procesą teisme prašo kaltinamasis.
Abejones dėl šio straipsnio atitikimo Konstitucijai iškėlė Lietuvos Aukščiausiasis, Lietuvos apeliacinis ir Kauno apygardos teismai.
Jų teigimu, neigiamus padarinius asmens garbei ir orumui sukelia ne tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, bet ir kaltinimo pareiškimas.
„Viešas kaltinimo pareiškimas nesant galimybės jo taip pat viešai paneigti išnagrinėjus bylą teisme iš esmės sudaro prielaidas kilti neatitaisomai žalai kaltinamojo garbei ir orumui. Be to, draudimas baigti nagrinėti baudžiamojoje byloje pareikštą kaltinimą gali sukliudyti nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas ne tik baudžiamojoje byloje, pakenkti kitiems asmens, kuriam byla nutraukta, teisėtiems interesams“, – teigia teismai.